„ŽIV infekuotas“ – bauginanti diagnozė, tačiau ne mirties nuosprendis

Gruodžio pirmąją pažymima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų šūkis „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus.

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) atrastas 1980 m. Kalifornijoje. Viruso kilmė siejama su beždžionėmis – manoma, kad beždžionių SIV virusas mutavo ir tapo žmogaus gyvybei itin pavojingu ŽIV  virusu. ŽIV sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.

ŽIV tipai

Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau nei ŽIV-1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu.

ŽIV ir AIDS skirtumai

ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

ŽIV plitimo būdai

1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.
Virusas NEPLINTA: per vabzdžių įkandimus, naudojantis bendru tualetu, baseinu, bučiuojantis, prisilietus, naudojantis bendrais stalo įrankiais!

Ligos eiga

Po užsikrėtimo praėjus 2 – 4 savaitėms pasireiškia ūmus ŽIV sindromas (50 – 90 proc. užsikrėtusiųjų), kurio metu jaučiami panašūs į gripo simptomai: karščiavimas, galvos skausmai, bėrimai, pykinimas, vėmimas ir pan. Po 6 – 12 savaičių jau galima atlikti laboratorinę diagnostiką ŽIV diagnozei nustatyti (inkubaciniu periodu, įprastai trunkančiu nuo 3 iki 6 savaičių, ŽIV antikūnai gaminami, tačiau jų aptikti nepavyksta). Tada seka kitas ligos etapas, vadinamas besimptominiu laikotarpiu, trunkantis vidutiniškai 8 – 10 metų,  po kurio išsivysto simptominė (progresuojanti) ŽIV infekcija ir AIDS.  ŽIV simptomai priklauso nuo imuninės sistemos išsekimo laipsnio.

Profilaktika

Veiksmingiausias būdas išvengti ŽIV infekcijos – lytinis susilaikymas ir susilaikymas nuo švirkščiamųjų narkotikų.

• Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį; jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga (LPL), būtina ją išsigydyti, nes sergant kita LPL padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.
• Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais.
• Naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.
• ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami ARV vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi. Taikomos apsaugos priemonės perinatalinio ŽIV perdavimo pavojų sumažina iki 2 procentų.
• Egzistuoja poekspozicinė ŽIV profilaktika – prevencinis gydymas, skiriamas įvykus galimam užsikrėtimui darbo metu, atliekant profesines pareigas ir/arba smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims, jei atvejis užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

• Kasdien pasaulyje nustatoma 4000 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių daugiausiai Afrikoje.
• Užsikrėtusieji  ŽIV turi  19 kartų didesnę riziką susirgti tuberkulioze.
• Vartojantys injekcinius narkotikus turi 35 kartus didesne riziką užsikrėsti ŽIV.
• Vyrai, turintys lytinius santykius su vyrais, turi 25 kartus didesnę riziką užsikrėsti ŽIV.
• Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje nustatytas 1988 m. jūreiviui iš Klaipėdos.
• Pirmoji virusologinė laboratorija, nustatanti ne tik ŽIV, bet ir kitus virusus buvo įsteigta 1989 metais tuometiniame Lietuvos AIDS centre.
• Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, sparčiai populiarėja savikontrolės testai dėl ŽIV.
• Lietuvoje kelis kartus mažesnis sergamumas ŽIV, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.
• ŽIV ligos gydymas visiems ŽIV užsikrėtusiems Lietuvoje yra nemokamas ir kompensuojamas iš PSDF lėšų.
• Pasaulinę AIDS dieną 1988 metais inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija.

Informacija prengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis.