ŽIV – apie tai, ką geriau žinoti

2019-12-13

Ar žinojai, kad…?

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 119 naujų ŽIV infekcijos atvejų (86 vyrai ir 33 moterys). Tai 16 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (135).
Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38 asmenys šiais metais užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 43 – heteroseksualių ir 17 – homoseksualių. Dvidešimt vieno asmens galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Pagal apskritis šiemet daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (57), Klaipėdos – 15, Panevėžio – 4, Kauno – 17, Šiaulių – 8, Telšių – 5, Marijampolės – 4, Tauragės – 2, Utenos – 1, Alytaus – 1, tarp jų – penki užsieniečiai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso iki š. m. lapkričio 1 d. Lietuvoje užregistruotas 3291 ŽIV užsikrėtęs asmuo, iš jų vyrų beveik keturis kartus daugiau (2606 vyrai ir 685 moterys).
Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, pasaulyje 2018 m. gyveno 37,9 mln. ŽIV užsikrėtusių asmenų.

Iki šiol dar nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie labai veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Šie vaistai skiriami visiems pacientams, kuriems jų reikia bei yra nemokami (kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto).

Kaip išvengti?

Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada ir visų rūšių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį; jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia infekcija (LPI), būtina ją išgydyti, nes sergant kita LPI padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.
Užsikrėtimo ŽIV tikimybė per lytinius santykius didėja jei: vienas iš partnerių užsikrėtęs ar serga kita lytiškai plintančia infekcija (chlamidioze, lytiniu herpes, sifiliu, gonorėja ir kt.); santykiaujama menstruacijų metu; vieno iš partnerių gleivinė (lytinių organų, išeinamosios angos ar burnos) yra mechaniškai pažeista; santykiai prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išžaginimo atvejais); santykiaujama pirmą kartą; vienas iš partnerių yra arba ūmioje ŽIV infekcijos arba AIDS stadijoje.
Siekiant išvengti parenteriniu (kraujo keliu) perduodamo ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais. Perpylus užkrėsto kraujo recipientams, prognozuojama infekcijos perdavimo tikimybė siekia 90–100 proc. Visi tatuiravimo, auskarų vėrimo, elektrolizės, akupunktūros procedūroms naudojami reikmenys privalo būti vienkartiniai, o panaudoti tinkamai utilizuojami.

Ką daryti įvykus ekspozocijai?

Poekspozicinė ŽIV profilaktika
Poekspozicinė ŽIV profilaktika – prevencinis gydymas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, skiriamas ekspozicijai įvykus darbo metu, atliekant profesines pareigas ir/arba smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims, jei atvejis užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitais atvejais asmenys už PŽP vaistus moka patys. Kiekvienu konkrečiu atveju galimą užsikrėtimo riziką įvertina gydytojas pagal ekspozicijos ir šaltinio charakteristikas. Pžp vaistais turi būti pradėta kuo greičiau po ekspozicijos ir ne vėliau kaip po 72 valandų po jos. Pžp skiriama keturias savaites. Gavus atsakymą, kad šaltinis živ neužsikrėtęs, pžp vaistais nutraukiama.