Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena

2018-02-02

Kiekvienais metas vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šią dieną visas pasaulis susivienija siekiant bendro tikslo – sėkmingai ir nepaliaujamai kovoti su onkologinėmis ligomis. Siekiama kuo plačiau informuoti visuomenė apie šią klastingą ligą bei paskatinti šalių vyriausybes dėti dar daugiau pastangų kovojant su vėžiu, kad kasmet būtų fiksuojama kuo mažiau ligos atvejų bei mirčių.

Žmogaus kūno audiniai sudaryti iš mažiausių struktūrinių dalelių – ląstelių. Vieno organo ląstelės skiriasi nuo kito organo ląstelių savo išvaizda bei atliekama funkcija, tačiau jų dalijimosi, dauginimosi procesai panašūs. Sveikų ląstelių dalijimasis vyksta tvarkingai, nes organizmas jį kontroliuoja. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams, kurio nors organo ląstelės ilgainiui pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi. Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa, t.y. navikas. Kasdieniame gyvenime visus piktybinius navikus įprasta vadinti vėžiu.

Vėžio epidemija jau pasiekė milžinišką mastą ir vis nepaliaujamai plinta. Kiekvienais metais pasaulyje nuo vėžio miršta 8,8 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonus sudaro ankstyvosios mirtys (30–69 metų amžiaus). Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės iki daugiau nei 14 milijonų žmonių per metus. 2016 metais Lietuvoje mirtingumas dėl piktybinių navikų sudarė beveik penktadalį (19,9 proc.) visų mirčių. Taigi privalu imtis neatidėliotinų veiksmų ir labiau šviesti visuomenę apie šią ligą bei kurti praktines strategijas, kaip mažinti vėžio sukeliamą naštą. Tačiau pradėti turime nuo SAVĘS…

Apie vėžį:

Vėžys yra jokių ribų nepaisanti liga, veikianti, veikusi ar dar paveiksianti mus tiesiogiai ar netiesiogiai.
Kiekvieno asmens, organizacijos ir vyriausybės veiksmai gali padėti sumažinti vėžio sukeliamą naštą ir kartu pasiekti, kad iki 2025-ųjų ankstyvų mirčių nuo neužkrečiamųjų ligų sumažėtų 25 proc.
Pasaulyje didžiausias mirtingumas yra nuo vėžio, kasmet nusinešančio 8,8 milijono gyvybių, kurias galima išgelbėti, jei liga būtų diagnozuota pakankamai anksti, nes daugumą vėžio atmainų galima išgydyti.
Kol žmonės visame pasaulyje nebus tinkamai informuoti apie šią ligą ir nebus imtasi jos prevencijos ir gydymo, kasmet beprasmiškai mirs milijonai žmonių.
Turime veikti nedelsdami, nes pasaulinė vėžio epidemija yra milžiniška ir ji vis plinta. Prognozuojama, kad nuo 14,1 milijono atvejų 2012 metais šis skaičius gali išaugti iki 19,3 milijono 2025-aisiais.

Anglų mokslininkas R. Doll šitaip pagal įtakos dydį įvairiems navikams išsivystyti išdėsto vėžio rizikos veiksnius:

29-31 % – tabako rūkymas

20-50 % – netinkama mityba

10-20 % – reprodukciniai hormonai

10-20 % – infekcija

5-7 % – elektromagnetinė spinduliuotė

4-6 % – alkoholis

2-4 % – profesija

1-2 % – fizinio aktyvumo stoka

<1 % – vaistai

Į s i d ė m ė k i m e – nė vienas iš nurodytų veiksnių pagal reikšmę vėžiui išsivystyti negali prilygti tabako rūkymo ir netinkamos mitybos poveikiui, todėl sveika gyvensena nuo jaunų dienų – patikima sveikatos apsauga.

Ką aš galiu ir turiu daryti?