Vaikų piktnaudžiavimas alkoholiu gali būti nulemtas netinkamo auklėjimo
Alkoholinių gėrimų vartojimas ir priklausomybė nuo alkoholio Lietuvoje ir visame pasaulyje yra didelė sveikatos ir socialinė problema. Tūkstančiai nelaimingų atsitikimų, smurto atvejų namuose užfiksuota būtent dėl neblaivių žmonių kaltės. 2016 m. vienam gyventojui teko 13,2 l absoliutaus alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama alkoholio suvartojimo riba – ne daugiau kaip 7 litrai absoliutaus alkoholio vienam gyventojui per metus. Vadinasi, alkoholio suvartojimas mūsų šalyje turėtų sumažėti bene per pusę…
Viešose diskusijose bandoma spręsti, kaip sustabdyti šią problemą bei suprasti, kodėl lietuviai piktnaudžiauja alkoholiu ko ne labiausiai Europoje. Pabrėžtina, jog visa ko pradžia – dar ankstyvoje vaikystėje. Vertėtų prisiminti, kad vaiko psichologiniam vystymuisi, moralinių normų formavimuisi didžiausią įtaką turi tėvai. O alkoholiniai gėrimai pradedami vartoti būtent paauglystėje.
Labai dažnai, vaiko auklėjimo procese, yra daromos dvi didžiulės klaidos, kurios gali turėti įtakos jauno žmogaus pasirinkimui vartoti svaigiuosius gėrimus ir net piktnaudžiauti alkoholiu.
PIRMOJI KLAIDA
Pirmasis netinkamo auklėjimo pavyzdys yra blogo elgesio rodymas vaikams šeimoje. Vaikai yra puikūs pamėgdžiotojai. Pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai stebi savo tėvus, taip bandydami suprasti juos supantį pasaulį, išsiaiškinti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Labai gaila, bet Lietuvoje būtų gan sunku atrasti šeimą, kurioje, švenčių metu, nebūtų vartojamas alkoholis. Dažnais atvejais žmogui atsisakius vartoti alkoholį, kiti šventės dalyviai bando jį įkalbėti gerti. Vaikai matydami tokį elgesį įsisavina, kad vartoti alkoholį per šventes yra norma ir, netgi, pageidautina.
Lietuvoje buvo vykdomas eksperimentas, kuriame darželinukai buvo prašomi suvaidinti šventimą. Pirmiausias veiksmas, kurį atliko vaikai, buvo imituojamas gėrimas. Jie vaidino, kad geria degtinę, susidaužia stikliukais ir šaukia „į sveikatą“. Dalis vaikų buvo vos trijų metų amžiaus. Būtų naivu manyti, kad, paauglystėje šie vaikai pakeis savo nuomonę apie „būtiną švenčių atributiką“ – alkoholį.
ANTROJI KLAIDA
Antroji klaida, kurią gali daryti tėvai, yra netinkamas vaiko mąstymo ugdymas. Nuo pat vaikystės vaikas yra mokomas KĄ galvoti, o ne KAIP galvoti. Dažnai vaikui yra liepta daryti taip ir ne kitaip, labai daug dalykų yra tiesiog draudžiami. Uždavus tėvams klausimą „Kodėl aš turiu tai daryti?“ arba „Kodėl negaliu to daryti?“, vaikas gauna atsakymą „Nes aš taip pasakiau“.
Psichologai teigia, kad paaugliai, kuriems vaikystėje buvo kartojama „Nes aš taip pasakiau“, daug dažniau įjunka į alkoholinius gėrimus ir jais piktnaudžiauja. Priežastis paprasta – vaikas įpranta klausyti sektino pavyzdžio, tai yra tėvų ir nepasitelkia kritinio mąstymo prieš priimant sprendimus. Sulaukus pilnametystės vaiko sektinas pavyzdys iš tėvų pasikeičia į bendraamžius, draugus, kurie skatina paauglį vartoti alkoholį ar net narkotikus. Dėl šios priežasties, tėvams nevertėtų liepti vaikui kažko daryti be racionalaus paaiškinimo – tėvams derėtų leisti vaikui savo kailiu suprasti, kad kiekvienas jų pasirinktas veiksmas turi pasekmes, leisti daryti tai, ką nori (kol veiksmai nekelia pavojaus vaikui ir aplinkiniams).
Ne veltui sakoma, jog vaikai – tikrų tikriausias tėvų atspindys.
Augink atsakingai!
Informaciją parengė:
Bernarda Varkojutė
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ugdymo įstaigose
