Vaiko emocinis intelektas. Tai, ką svarbu žinoti tėveliams

Kas yra emocinis intelektas?

Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti savo ir aplinkinių emocijas, atskirti jausmus bei juos pavadinti, pasitelkti emocijas tikslų ir užduočių sprendimui.

Kodėl svarbu vaiką mokyti emocinio intelekto?

Vaiko smegenys vystosi labai greitai. Vaikai nuolat reaguoja, pastebi, bando prisitaikyti ir priima sprendimus pasitelkę savo emocijas. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas turi įtakos žmogaus gyvenimo sėkmę (santykius su kitais, sveikatą, produktyvumą). Mokslininkai teigia, kad vaikai su aukštesniu emociniu intelektu gauna geresnius pažymius, priima racionalesnius sprendimus bei renkasi sveikesnį gyvenimo būdą.

Tėvų uždaviniai mokant vaiką emocinio intelekto

Mokant vaiką emocinio intelekto, būtina atkreipti dėmesį į penkis žingsnius:

1. Emocijų atpažinimas
2. Supratimas, kas sukėlė emocijas
3. Emocijų įvardijimas
4. Emocijų išreiškimas
5. Emocijų reguliacija

Šie penki elementai yra glaudžiai susiję su vaiko gerove.

1. Savęs pažinimas, savivoka, yra susiję su tuo, kaip vaikas atpažįsta emocijas, kurias išgyvena.
2. Savireguliacija glaudžiai susijusi su tuo, kaip vaikas geba reaguoti į patiriamas emocijas bei jas kontroliuoti.
3. Vidinė motyvacija susijusi su suvokimu, kas gyvenime svarbiausia, gebėjimas išskirti prioritetus.
4. Empatija yra susijusi su vaiko gebėjimu suprasti ir atpažinti kitų žmonių emocijas.
5. Socialiniai įgūdžiai susiję su vaiko gebėjimu užmegzti ryšius su kitais žmonėmis.

Emocijų atpažinimas bei reguliacija

Nors emocijos ir yra įgimtas gebėjimas, tačiau gebėjimas jas atpažinti yra įgyjamas vaikystėje. Kadangi tėvai turi daugiau patirties, jų užduotis yra paaiškinti vaikui, ką jis jaučia, kodėl ir kaip su tuo jausmu elgtis.

• Įvardykite jausmą: padėkite vaikui įvardyti savo emociją nuolat suteikiant jausmui pavadinimą „Aš turėjau išeiti į darbą, todėl tu jauteisi liūdnas“. Pavadindami vaiko jausmą jūs padėsite jam išmokti jausmų pavadinimus, kurie padės vaikui kalbėti apie savo emocijas.
• Identifikuokite ne tik savo vaiko jausmus, bet ir aplinkinių žmonių: kalbėkite apie vaiko jausmus bei jausmus, kuriuos pastebite kituose žmonėse. „Girdžiu, kad juokiesi, ar esi laimingas?“ arba „Tavo draugė susižeidė, kaip manai, kaip ji jaučiasi?“
• Paaiškinkite, kaip galima išreikšti jausmus: mokykite pavyzdžiais. Kalbėkite apie savo jausmus bei apie tai, kaip juos išreiškiate. Kaip elgiesi kai supyksti? Kaip žmonės supranta, kad esi laimingas?

Patarimai

1. Aiškinkite jausmus paprastais, vaikui suprantamais žodžiais. Parodykite vaikui, kaip atrodo jausmas naudodamiesi paveikslėliais iš vaiko knygučių.
2. Mokykite vaikus įvairių būdų, kaip išreikšti jausmus. Leiskite patiems priimti sprendimą; net jei sprendimas yra netinkamas, nepykite ant vaiko; paaiškinkite, kodėl taip elgtis nepriimtina ir kartu sugalvokite tinkamą išeitį.
3. Girkite vaiką, kai jis kalba apie jausmus. Taip parodysite, kad apie jausmus kalbėti būtina.
4. Mokykite vaiką įvairių būdų išreikšti savo nepasitenkinimą. Paaiškinkite, kad muštynės nėra vienintelis būdas parodyti savo pyktį. Vietoj muštynių galima vartoti žodžius.
5. Mokykite vaiką mąstyti pozityviai. Išmokykite vaiką tokių frazių, kaip „Aš galiu tai padaryti“, „Man patinka iššūkiai“.

Užsiėmimai „Įvardink emociją“

1. Skaitydami vaikui pasaką diskutuokite apie jos veikėjus bei jų emocijas. Paprašykite, kad vaikas įvardintų, kokias emocijas patiria jo mėgstami veikėjai.
2. Žiūrėdami filmus arba televizines laidas paprašykite vaiko atkreipti dėmesį į aktorių/personažų kūno kalbą ir bandyti nuspėti, ką jie jaučia.
3. Atspausdinkite veidukus ir paprašykite vaiko nupiešti veido išraišką skirtingoms emocijoms.

Informaciją parengė:

Bernarda Varkojutė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ugdymo įstaigose