Svarbiausi įrankiai kovoje su onkologinėmis ligomis – prevencinės ligų programos ir sveikas gyvenimo būdas
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienais metais vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie šią pavojingą ligą ir paskatinti šalių vyriausybes, o taip pat ir gyventojus, dėti daugiau pastangų kovojant su vėžiu, kad būtų išvengta kuo daugiau mirtimi pasibaigiančių ligos atvejų – iki šiol sergamumas vėžiu kasmet auga. Naujausia statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą, tačiau dalyvavimas programose vis dar yra yra nepakankamas.
Vėžys yra jokių ribų nepaisanti liga, veikianti, veikusi ar paveiksianti mus tiesiogiai ar netiesiogiai. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų, o kasmet nuo vėžio miršta apie 9 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad 2040-aisiais naujų vėžio atvejų padaugės 63,4 proc., onkologiniai susirgimai aplenks netgi kardiovaskulines ligas ir taps pagrindine mirties priežastimi.
Remiantis Ligonių kasų informacija, sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat auga. Mūsų šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, t. y. 576,5 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. O vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų.
Europos Komisija paskelbė kovos su vėžiu planą, kurio tikslas – investuoti į naujas technologijas, mokslinius tyrimus, siekiant spartesnės pažangos pacientų gydymo srityje. Inicijuojama daug mokslinių projektų, skirtų vėžiui pažinti ir jo vystymuisi suprasti.
Galim užkirsti kelią daugiau nei trečdaliui vėžio atvejų. Kitas trečdalis gali būti išgydytas, jei liga bus nustatyta anksti ir tinkamai gydoma. Įgyvendinant į išteklius orientuotas prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas, kasmet galima išgelbėti iki 3,7 mln. gyvybių.
Tačiau svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti kiekvienas kiekvienas iš mūsų – pasitikrinti pagal ligų prevencines programas. Šių programų svarba – milžiniška.
Krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50–69 metų (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, jis užima antrą vietą piktybinių navikų grupėje.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims. 25–34 metų (imtinai) moterims kas trejus metus gali būti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimai, o 35–59 metų moterims – didelės rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei šis testas yra teigiamas, kas penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skysčio pagrindu.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa apima 50–74 metų (imtinai) gyventojus. Tikrintis siūloma kas dvejus metus.
Prostatos vėžio prevencinė programa apima 50–69 metų (imtinai) ir 45-erių vyrus, jeigu jų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus rekomenduojami kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno.
Ligonių kasos primena, kad pacientams, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta kokių nors simptomų ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Palangos miesto savivaldybės sveikatos biuras taip pat primena, kad svarbu ne tik tikrintis pagal ligų prevencines programas – sveikas gyvenimo būdas ne mažiau svarbus. Jeigu visi laikytųsi visų Europos kovos su vėžiu kodekso rekomendacijų, būtų galima išvengti maždaug pusės visų susirgimų vėžiu. Rekomendacijos pateiktos paveikslėlyje apačioje.
