Su Pasauline vandens diena! Kuo vanduo toks svarbus?

Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų!

Vandens svarba žmogaus organizmui

Vanduo – viena svarbiausių žmogaus gyvybės sudedamųjų dalių. Savo gyvenimą motinos įsčiose pradedame sudaryti iš  99 proc. vandens, suaugę jo turime apie 70 proc., o senatvėje vandens žmogaus organizme lieka tik apie 50 proc. Atitinkamai kraujyje jo randama 98 proc., o kauluose – 28 proc.

Vanduo atlieka svarbias funkcijos žmogaus organizme:

• perneša svarbiausias medžiagas į ląsteles, tai yra deguonį, vitaminus, mineralus ir gliukozę;
• pašalina nereikalingas medžiagas iš organizmo, tokias kaip toksinai;
• dalyvauja biocheminiame skaidyme, kai mes valgome ir transportuoja maistines medžiagas;
• sureguliuoja kūno temperatūrą;
• sutepa sąnarius, jis taip pat veikia amortizatorius mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.

Vandens nauda

• Suteikia energijos ir mažina nuovargį – kadangi smegenys sudarytos daugiausiai iš vandens, tai vanduo jums padės galvoti, susikoncentruoti ir būti budresniems.
• Gali padėti numesti svorio – vanduo yra visiškai nekaloringas gėrimas, jis mažina alkį ir skatina metabolizmą.
• Valo toksinus – vanduo padeda atsikratyti toksinų per šlapimą ar prakaitą, tai mažina tikimybę susidaryti inkstų akmenims ir atsirasti šlapimo takų infekcijai.
• Gerina odos būklę – vanduo drėkina odą, palaiko ją šviežią ir švelnią.
• Vanduo būtinas virškinti maistą ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo,
• Stiprina imuninę sistemą – Dideli išgerto vandens kiekiai padeda apsisaugoti nuo gripo, vėžio ar net širdies priepuolio.
• Apsaugo nuo galvos skausmo – jei skauda galvą, pabandykite išgerti vandens, kadangi dehidratacija yra dažna galvos skausmo (migrenos) priežastis.
• Sumažina mėšlungio ir sąnarių problemų tikimybę – vanduo palaiko sąnarius suteptus ir gerina raumenų elastingumą.
• Padeda augti raumenims – vanduo nuneša deguonį į ląsteles, įskaitant ir į tas, kurios sudaro raumenis, todėl gerdami vandenį galėsite dirbti sunkiau ir ilgiau.

Vandens gėrimo taisyklės:

1. Savo kūno masę padauginkite iš 0,03 ir žinosite kiek jums reiktų išgerti vandens per dieną. Pvz. jei sveriate 60 kilogramų, jūs per dieną turėtumėte išgerti 1,8 l vandens.
2. Atsikėlę ryte išgerkite puodelį vandens, kad pagerintumėte medžiagų apykaitą, nuplautumėte skrandį ir visą virškinamąjį traktą.
3. Vandenį reikėtų gerti 30 min. prieš valgį.
4. Vandens negalima gerti valgant ir iškart po valgio. Į skrandį patenkantis maistas turi būti suvilgytas tik seilėmis (vanduo atskiedžia skrandžio sultis ir apsunkina virškinimą).
5. Gėrimų vartojimas svarbus ir sportuojant. Sportinės veiklos metu svarbu neleisti visiškai ištuštėti skrandyje esantiems skysčiams, todėl rekomenduojama pradėti vartoti gėrimus kuo anksčiau, jau pradėjus treniruotę, kol dar nėra jaučiamas troškulys, kuris jau byloja apie pradinę dehidratacijos stadiją.

Geriamojo vandens kokybė Lietuvoje

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių. Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras, bet ir Lietuvoje yra geriamojo vandens problemų. Šiaurės Vakarų Lietuvoje yra padidėjęs fluoridų kiekis. Daugelyje Lietuvos vandenviečių yra padidinti geležies, o kartu ir mangano kiekiai. O kaimuose nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, ir žmonės vandenį vartoja iš šachtinių šulinių, kurių vanduo gali būti  užterštas nitratais ir  neleistina mikrobinė tarša.

Geriamojo vandens kokybę nusako LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 24:2003 “GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI”.

Gyvulininkystės pramonė išeikvoja trečdalį geriamojo vandens, o 4 milijardams žmonių jo trūksta

2016 m.  atliktas tyrimas atskleidžia, kad vidutiniškai du trečdaliai pasaulio populiacijos patiria didelį vandens trūkumą bent vieną mėnesį kasmet: tai net 4 milijardai žmonių, kurie neturi patikimo vandens šaltinio.

Prie vandens stygiaus prisideda ne tik klimato kaita bei didėjantis žmonių skaičius Žemėje, bet ir mūsų mityba. Neįtikėtinai didelis kiekis vandens yra sunaudojamas gyvulininkystės pramonėje: jo reikia ne tik patiems gyvūnams girdyti, bet ir laistyti pašarams auginamus augalus. 1 kilogramui jautienos yra sunaudojama apie 15 000 litrų vandens, o 1 kilogramui kviečių – iki 1500 litrų vandens.

Informaciją parengė:

Dovilė Razminaitė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ugdymo įstaigose