Šlapimo nelaikymo problema

2017-10-16

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas pro šlaplę. Net 21–53 proc. senyvo amžiaus žmonių nesulaiko šlapimo. Šis sutrikimas pasitaiko 2–5 kartus dažniau moterims nei vyrams. Vyresni žmonės galvoja, kad šlapimo nelaikymas vyksta dėl normalių senėjimo procesų. Dėl šios priežasties net pusė iš jų nesikreipia į gydytojus.

Dėl šlapimo nelaikymo pasaulyje kenčia apie 250 mln. suaugusių žmonių. Lietuvoje šlapimo nelaikymas taip pat aktualus beveik ketvirčiui milijono vyrų ir moterų. Svarbu paminėti, kad tikimybė susirgti depresija, esant šlapimo nelaikymui, padidėja tris kartus, taip pat tai trikdo miegą, blogina kasdieninį, buitinį ir lytinį gyvenimą. Šlapimo nelaikymas sukelia nevisavertiškumo jausmą, nerimą bei pasitikėjimo savimi stoką, todėl šią problemą spręsti yra būtina.

Žmonių susidūrusių su šia problema išgyvenimai ir nusiskundimai:

,,Praradau savigarbą ir pasitikėjimą savimi.‘‘

,,Aš vilkiu plačius drabužius ir nešioju didelę rankinę tam, kad sutalpinčiau šlapimą sugeriančias priemones.‘‘

,,Aš vengiu pasimatymų ir intymumo, nes jaudinuosi dėl šlapimo tekėjimo.‘‘

,,Aš nesilankau teatre, nes ten nėra pakankamai tualetų.‘‘

Šlapimo nelaikymo tipai:

Šlapimo nelaikymas dėl įtampos (šlapimo nelaikymas krūvio metu) – taip atsitinka, kai nuo fizinės įtampos staiga padidėja vidinis pūslės spaudimas ir nusilpusi šlaplė nepajėgia sulaikyti stumiamo iš jos šlapimo. Įtampos šlapimas gali ištekėti pakeitus kūno padėtį, keliant sunkius daiktus, lipant laiptais, kosint, čiaudint ar net paprasčiausiai juokiantis. Šį sutrikimą gali sukelti gimdymo traumos, mažojo dubens operacijos, nutukimas, lėtinės ligos ar kai kurie medikamentai. Dažniau pasitaiko moterims;
Skubos šlapimo nelaikymas (dirgli šlapimo pūslė) – nesugebama kontroliuoti šlapimo pūslės funkcijos atsiradus staigiam norui šlapintis. Galiausiai atsiranda stiprus noras šlapintis, kurį lydi aktyvus, sunkiai suvaldomas šlapimo pūslės susitraukimas;
Šlapimo nelaikymas esant perpildytai šlapimo pūslei – esant perpildytai šlapimo pūslei uždaromasis aparatas nesugeba užtvenkti šlapimo tekėjimo. Šis šlapimo nelaikymo tipas pasitaiko tiems ligoniams, kuriems yra lėtinis šlapimo susilaikymas ar maža šlapimo pūslė. Gali pasireikšti tiek miegant tiek kasdienės veiklos metu. Dažniau pasitaiko vyrams;
Neurogeninis (esant nervinės reguliacijos sutrikimui) – gali būti po nugaros smegenų traumų, esant centrinės ir periferinės nervų sistemos ligoms (demencija, parkinsonizmas, išsėtinė sklerozė) ar esant įgimtiems defektams;
Pooperacinis šlapimo nelaikymas (po prostatos pašalinimo operacijos) – tokiems ligoniams šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia sėdint arba stovint (vertikalioje padėtyje), o horizontalioje (gulint) – šlapimo pūslė gerai pripildoma.

ŠLAPIMO NELAIKYMO PREVENCIJA

Konsultacija. Nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kad nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį, stadiją, tipą ir paskirti tinkamą gydymą;
Vanduo. Gerkite pakankamai vandens – 8 stiklinės per parą. Venkite gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, nes jie dirgina šlapimtakius ir ir skatina šlapimo gamybą;
Mityba. Teisingai maitinkitės – valgykite maistą, kuriame yra gausu flavonoidų (mandarinus ir kitus citrusinius, obuolius, vynuoges; svogūnus, brokolius, salierus, petražoles, mėlynes, spanguoles, juoduosius serbentus, bruknes); gerkite ramunėlių, žaliąją ir juodąją arbatas, gaukite pakankamą kiekį seleno, cinko, vitaminų A, C ir E. Taip pat šlapimo pūslę nuo papildomo spaudimo apsaugo valgomas maistas, kuriame gausu ląstelienos, pektinų (kviečių sėlenas, rupią kviečių duoną, kukurūzų dribsnius, žirnius, pupas). Valgykite morkas, ropes (šios daržovės skatina šlapimo gamybą ir padeda iš organizmo pasišalinti toksinams);
Svoris. Mažinkite antsvorį (ant pilvo susikaupę riebalai spaudžia šlapimo pūslę);
Kėgelio pratimai. Atlikite specialius pratimus, kuriuos 1948 metais sukūrė vokiečių gydytojas Arnoldas Kėgelis. Šie pratimai stiprina dubens dugno raumenis. Tai nesudėtingi, neilgai trunkantys pratimai, kuriems atlikti praktiškai prireiks tik mankštos kilimėlio ir jūsų noro;
Rūkymas. Atsisakykite rūkymo. Rūkantys žmonės, dažniau suserga šlapimo pūslės vėžiu;
Medikamentai. Nevartokite medikamentų, kurie skatina nevalingą šlapimo išsiskyrimą;
Fizioterapija. Elektrostimuliacija, refleksoterapija (pagal gydytojo paskyrimą);
Arbatžolės. Gerkite raminančių arbatžolių (melisų, mėtų, valerijonų ir kt.) Arbatžoles pirkite tik vaistinėje, o prieš jas vartodami – būtinai pasikonsultuokite su gydytoju bei vaistininku. Arbatas gaminkite tiksliai pagal pateiktą instrukciją;
Higiena. Rūpinkitės savo asmenine higiena naudodami specialius įklotus, kurie kiek galima greičiau ir daugiau sugeria skysčių, išlaiko savo formą bei papildomai sugeria ir kvapus. Šios higienos priemonės neišgydys šlapimo nelaikymo problemos, tačiau padės jaustis laisviau, saugiau ir patogiau kiekvieną dieną. Ligonių, kuriems būtinos sauskelnės, odos priežiūrai reikia skirti didelį dėmesį, nes dėl netinkamai prižiūrimos odos gali atsirasti paraudimų, iššutimų ir pragulų.