Skendimai – išvengiama mirties priežastis

2018-07-11

Vasaros metu, ilsintis prie įvairių vandens telkinių, būtina prisiminti tykančias grėsmes. Neapgalvoti veiksmai, nesaugus elgesys vandenyje gali pasibaigti nelaime. Skendimas – tai tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, todėl tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita.

Liūdna statistika

Pasaulyje kasmet paskęsta daugiau nei 388 tūkst. žmonių, Lietuvoje – apie 200. Paskendimai yra dažniausia vaikų iki 14 metų mirties priežastis dėl nesmurtinių traumų. Kasdien pasaulyje paskęsta net apie 480 vaikų.

Paskendimų priežastys

Skendimų atvejai galimi įvairiose vietose: upėje, ežere, jūroje, šulinyje, baseine ar net vonioje. Tačiau daugiausia žmonių nuskęsta maudydamiesi natūraliuose atviruose vandens telkiniuose, ypač karščiausiais vasaros mėnesiais.

Pagrindinės paskendimų priežastys:

pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
informacijos apie saugumą (nesaugumą) vandenyje stoka;
neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
priežiūros stoka;
galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas.

Norint apsaugoti save ir kitus, būtina įsidėmėti paprastas taisykles. Maudytis negalima:

jeigu nežinote maudymosi vietos gylio, dugno ypatybių;.
jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote) ar blogai jaučiatės;
jeigu esate perkaitęs;
jei šalta (vandens temperatūra mažesnė nei 14° C;
vakare, kai tamsu;
ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu (po valgio reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą);
valgant, kramtant kramtomąją gumą (lengva užspringti, o bandant įkvėpti oro, galima į kvėpavimo takus įtraukti vandens);
jeigu artėja audra su perkūnija (tuomet reikia eiti kuo toliau nuo paplūdimio);
jeigu bangos didesnės nei 70 cm;
JEIGU PAPLŪDIMYJE IŠKELTA RAUDONA VĖLIAVA!

Ištikus nelaimei

Įtardami, kad žmogus skęsta, nedelsdami skambinkite 112 ir šaukitės aplinkinių pagalbos. Įsitikinę, kad patiems saugu eiti į vandenį ir jei šalia nėra gelbėtojų, pasistenkite iškelti skenduolį iš vandens. Gelbėjimo veiksmų seką matote paveikslėlyje:

Patikrinkite ar auka sąmoninga, atverkite kvėpavimo takus, patikrinkite ar kvėpuoja. Skendimo aukos ištrauktos iš vandens po kelių minučių nuo panirimo į vandenį gali kvėpuoti nenormaliai (tai agoninis kvėpavimas, kuris gali reikštis pavieniais iškvėpimais, gargaliavimu). Nesumaišykite šio kvėpavimo su normaliu.

Pradinio gaivinimo seka:

Gelbstintieji įpūtimai. Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai didelis dėmesys yra skiriamas gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme. Įpūtimas turi trukti apie 1 sekundę ir būti efektyvus – turi pakilti ir nusileisti krūtinės ląsta. Reikia atlikti 5 gelbstinčiuosius įpūtimus. Atlikti įpūtimus skenduoliui gali būti ne taip ir paprasta, nes kvėpavimo takuose yra didesnis pasipriešinimas.

Krūtinės ląstos paspaudimai. Jei auka nesureagavo į 5 gelbstinčiuosius įpūtimus, ji turėtų būti paguldyta ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs. Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kaip ir atliekant standartinį pradinį gaivinimą. Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas. Taigi, įpūtimai šiuo atveju yra labai svarbūs – vien tik krūtinės paspaudimai nepadės.

Automatinė išorinė defibriliacija (AED). Išorinį automatinį defibriliatorių naudokite tik po pradinio gaivinimo veiksmų. Nusausinkite nukentėjusiojo krūtinę, uždėkite elektrodus ir sekite AED garsinius ar vaizdinius nurodymus.