Savižudybės – tai gyvybės, kurias galime išsaugoti. Rugsėjo 10 d. – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Savižudybė – sudėtingas reiškinys, neturintis vienos priežasties ar paaiškinimo ir kuriuo nuo senų senovės domėjosi filosofai, teologai, gydytojai, sociologai, menininkai. Prancūzų filosofas Alberas Kamiu teigė, jog savižudybė – vienintelė svarbi filosofijos problema. Ši itin jautrios visuomenės sveikatos problemos prevencija ir kontrolė anaiptol nėra lengvas uždavinys. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui auklėti, efektyviai gydyti psichikos sutrikimų turinčius asmenis, kontroliuoti aplinkos rizikos veiksnius.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis per 2015 metus Lietuvoje užregistruota 896 savižudybių, o Palangos miesto savivaldybėje – 3 savižudybės atvejai. Nepaisant to, jog Savivaldybėje mirčių dėl savižudybių rodiklis ganėtinai mažas, į tai būtina atkreipti dėmesį, kadangi šių mirčių neabejotinai galima išvengti.
Savižudybės priežastys gali būti įvairios: vienatvė, nesaugumo jausmas, įtampa, stresas darbe ar namuose, patyčios, patiriamas smurtas ar prievarta, skurdas, benamystė ir pan. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog savižudybė ir suicidinis elgesys dažnesni tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių (ypač sergančiųjų depresija, šizofrenija). Taip pat vienas iš rizikos veiksnių, skatinančių savižudybę – alkoholizmas. Trečdalis savižudžių yra priklausomi nuo alkoholio, be kita ko, daugelis nusižudo būdami neblaivūs. Be šių priežasčių sprendimui nusižudyti įtakos gali turėti ir somatinės (kūno) ligos, pavyzdžiui, vėžys, ŽIV/AIDS, įvairūs neurologiniai sutrikimai (epilepsija, impulsyvumas, agresyvumas, ir lėtinė negalia sąlygoja polinkį į savižudybę), stuburo ir galvos smegenų pakenkimai, insultas (juo sunkesnis pakenkimas, tu savižudybės rizika didesnė).
Problemos mastai:
kas 40 sek. pasaulyje nusižudo vienas žmogus;
kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis;
savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15 – 35 metų amžiaus žmonių grupėje;
kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms;
sunku išmatuoti psichologines, socialines, bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.
Signalai rodantys, kad žmogus galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo:
- verksmingumas – pradeda dažniau nei įprastai verkti, kartais net be priežasties;
- agresijos proveržiai, impulsyvus elgesys – asmuo gali būti neprognozuojamas, priimti staigius ir nenuspėjamus sprendimus;
- viešosios tvarkos pažeidimai – nesilaiko nustatytų taisyklių, net žinodamas specialiai jas bando pažeisti;
- savęs žalojimas, nesirūpinimas savo sveikata – dažnai pjaustosi rankas, kojas, vartoja vaistus kartu su alkoholiniais gėrimais;
- rašteliai, piešiniai apie mirtį ir savižudybę – dažnas žmogus turi užrašines, kuriose galima rasti pažymėtas ar nupieštas jiems kilusias mintis;
- mėginimai nusižudyti praeityje – asmuo bandęs pakelti prieš save ranką vienąsyk didelė tikimybė, kad bandys tai pakartoti ateityje;
- ekscentriški ir ekstremalūs poelgiai – gali pasireikšti asmeniui nebūdingas, keistas, dažnai net rizikingas elgesys galintis sukelti rimtus padarinius;
- įprastinio elgesio ir gyvenimo būdo pasikeitimas;
- staigus išvaizdos, įvaizdžio pasikeitimas ar abejingumas savo išvaizdai.
Patarimai, kaip elgtis su žmogumi, atpažinus, jog jis ketina nusižudyti:
- išklausyti, suprasti, išlikti ramiam;
- rodyti dėmesį ir atidumą;
- rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį – jei yra didelė rizika kreiptis pagalbos į specialistus;
- išsiaiškinti apie ankstesnius bandymus nusižudyti – negalima klausti tiesiogiai, klausimai turi būti suformuluoti taip, kad žmogus nejausdamas pats papasakotų;
- išanalizuoti kitokias išeitis – parodyti, kad pasitraukimas iš gyvenimo nėra vienintelis sprendimas;
- pranešti šeimai, užsitikrinti jos paramą – labai svarbu, kad šeima apie tai žinotų, bendrautų ir stebėtų žmogų, kuris turi problemų;
- kreiptis į specialistus, konsultuotis su psichiatrais. Pagalba teikiama ir poliklinikoje, ir ligoninėje, pasirinkimą lemia savižudybės grėsmės laipsnis, asmens būklė ir jo gyvenamoji aplinka.
PSICHOLOGINĖS PAGALBOS GALIMYBĖS
GYVAI:
- Nemokamos psichologinės konsultacijos. Palangos miesto socialinių paslaugų centras. Konsultacijos vyksta antradieniais nuo 9.00 iki 14.00 val. Tel.: 8 620 12059.
TELEFONU:
- Jaunimo linija. Tel.: 8 800 28888
- Vaikų linija. Tel.: 116 111
- Pagalbos moterims linija. Tel.: 8 800 60700
- Vilties linija (suaugusiems). Tel.: 116 123
Informaciją parengė:
Monika Šimkutė
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė
Tel. 8 687 42358
El. p. jaunimas@palangosvsb.lt
Informacija parengta remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis.