Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos sveikatos diena

2019-09-26

Kiekvienais metais rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Šių metų tema – „Klimato pokyčių iššūkiai – laikas visuomenei veikti vieningai aplinkos sveikatos srityje“.

Žemė keičiasi, o kartu keičiasi ir klimatas. Kiekvienais metais Žemėje užfiksuojama begalė gamtos reiškinių: potvynių, sausrų, stiprių liūčių, karščio bangų, miškų gaisrų, audrų, žemės drebėjimų, žemės nuošliaužų, uraganų ir kt. Didėjanti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – visa tai žmonių ūkinės veiklos padariniai, kurie prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui.

Dėl klimato kaitos poveikio vykstančios gamtos katastrofos nusineša daugybę žmonių gyvybių ir atneša nemažų materialinių nuostolių, turi skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir fiziologiniu aspektu – plinta su klimato kaita susijusios ligos, pvz., kraujotakos ir kvėpavimo sistemų.

Kintantis klimatas ir orų pokyčiai lemia ne tik gamtines sąlygas, bet ir daro įtaką kiekvieno iš mūsų sveikatai. Jautriausiai į šiuos pokyčius reaguoja pagyvenę žmonės, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis o taip pat socialiai izoliuoti žmonės.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad su oro pokyčiais dažniausiai siejasi šie negalavimai: galvos skausmai, reumatiniai skausmai, miego sutrikimai, kraujotakos sutrikimai, nemalonūs pojūčiai sužeidimų vietose.

Lietuvoje aktualiausi klimato kaitos padariniai sveikatai yra:

žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai,
karščio bangos,
užkrečiamosios ligos, platinamos kraujasiurbių nariuotakojų.

Žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai

Šiltėjantis klimatas kelia įvairių grėsmių ne vien tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, ypač alergiškiems asmenims. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kintančius alergenus bei esant galimybėms pasistengti jų išvengti ar prisitaikyti prie žiedadulkių natūralių ciklų.

Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, kiečių (pelynų) ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Žiedadulkių aptinkama ore prieš ir po augalų žydėjimo, sezono trukmė įprastai apima laikotarpį nuo kovo iki rugsėjo, tačiau dėl klimato kaitos šis laikotarpis ilgėja. Alergiją sukelti gali daugiau nei 50 augalų rūšių žiedadulkių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus, lengvai prikimba gleivinėse.

Europos Parlamento pranešimuose skelbiama, kad įvairiomis alerginėmis ligomis praėjusiojo šimtmečio pradžioje sirgo tik 1% Europos žmonių populiacijos, dabar – apie 20%, o per ateinančius dvidešimt metų alergija kamuos apie 35% populiacijos.

Karščio bangos

Mūsų geografinėse platumose neįprastos karščio bangos – tai klimato atšilimo rezultatas. Pagrindiniai karščio bangų sukelti organizmo funkcijų sutrikimai, sukeliantys rimtų sveikatos problemų, yra dehidratacija (skysčio netekimas) ir hiponatremija (organizme cirkuliuojančio natrio netekimas). Dažniausiai yra pažeidžiamos kvėpavimo ir kraujotakos sistemos. Klaidinga manyti, kad šiluminis smūgis paveikia tik fizinį darbą dirbančius žmones ir tik esant aukštai oro temperatūrai. Perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei.

Vienareikšmiškai nustatyti, kokia temperatūra kelia žmogaus organizmui pavojų, yra neįmanoma.

Užkrečiamosios ligos, platinamos kraujasiurbių nariuotakojų

Klimato šiltėjimas veikia transmisinių (pernešamų kraują siurbiančių vabzdžių) ligų paplitimą (erkinis encefalitas, Laimo liga, maliarija) ir jų sezoniškumą . Pakilusi temperatūra pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.

Erkių platinamos ligos (Laimo liga, erkinis encefalitas, erlichijozė) ir pagrindinės jų platintojos europinės miško erkės –aptinkamos visoje Europoje ir Lietuvoje.

Erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio mėn., tačiau dėl klimato kaitos nuolat ilgėja, o didžiausia gausa registruojama gegužės mėnesį.

Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia: ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas. O gal šias problemas įžvelgiame jau dabar..?