Pasaulinė REGĖJIMO diena – spalio 12 – oji

Kiekvienais metais, antrąjį spalio ketvirtadienį (šiais metais tai spalio 12 – oji)  minima Pasaulinė regėjimo diena.

Pasaulinės regėjimo dienos TIKSLAS yra skatinti žmones domėtis regėjimo sutrikimais, suvokti regėjimo funkcijos svarbą bei pasirūpinti savo akimis – apsilankyti pas gydytoją ne tik atsiradus sutrikimams, bet ir profilaktiniais tikslais.

AKYS – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Didžiąją dalį informacijos (net 80 proc.) gauname regėjimo funkcijos dėka. Akimis ne tik matome, bet ir jaučiame, kalbame – ne veltui sakoma, jog akys – sielos veidrodis.

Kiekvienais metais vis daugėja vaikų, kuriems diagnozuojami regos sutrikimai. Vienas iš veiksnių, vaidinančių svarbų vaidmenį regos sutrikimų atsiradimo procese – visuomenės evoliucija, kurios dėka kasdieniame gyvenime atsirado ne tik televizorius, kompiuteris, išmanusis telefonas, bet ir išaugęs regos sutrikimų rodiklis. Tai ypač svarbu ugdant jaunąją kartą. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta. Būtent todėl tėvai ir pedagogai turėtų nuolatos stebėti vaikus, atkreipiant dėmesį į tai, ar nėra požymių, kurie gali padėti nustatyti silpstantį ar silpną vaiko regėjimą. Laiku pradėtas gydymas galima ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet ir visiškai jį atkurti.

Darbingo amžiaus žmonės labiau rūpinasi akimis ir kreipiasi į gydytoją vos pajutę regėjimo sutrikimų simptomus. Vis daugiau gyventojų kasmet tikrina akis profilaktiškai. Profilaktiškai pasitikrinti akis būtina kas 2–3 metus, jei diagnozuota trumparegystė – kas pusę metų.

Vyresniame amžiuje taip pat didėja rizika susidurti su regėjimo sutrikimais. Silpstančios akys – dažna pagyvenusių žmonių problema. Todėl vyresniems kaip 50 metų asmenims akispūdį rekomenduojama matuoti vieną kartą per metus (siekiant užtikrinti ankstyva glaukomos diagnostiką).

Pateikiama 10 priežasčių, dėl kurių silpnėja regėjimas:

• įtemptas darbas;
• sausas oras;
• netinkamas apšvietimas;
• netinkama mityba;
• ultravioletiniai spinduliai;
• netinkamai parinkti akiniai;
• darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;
• rūkalų dūmai;
• nuovargis ir stresas;
• nereguliarus miegas.

Nuolatos veikiant vienam (ar keletui) rizikos veiksnių, regėjimas ne tik palaipsniui silpnėja, tačiau vystosi ir įvairūs regos sutrikimai. Žemiau išvardyti dažniausiai diagnozuojami regos sutrikimai:

Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonėms.

Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.

Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas.

Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.

Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, liejasi vaizdas, trūkčioja ar netgi parausta vokai.

Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.

Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

Pateikiamos rekomendacijos, padėsiančios išvengti regėjimo sutrikimų:

tinkamai maitinkitės;

poilsiaukite gamtoje, neužterštoje aplinkoje, laikykitės dienos ir poilsio režimo, užsiimkite atpalaiduojančia, mėgstama veikla;

atkreipkite dėmesį į akių nuovargį ir skausmus, pašalinkite juos;

ribokite darbo kompiuteriu laiką, televizoriaus žiūrėjimą;

neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje;

skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą;

reguliariai atlikinėkite akių mankštas bei pasirūpinkite akių drėkinimu.

O dabar skirkite kelias minutes laiko savo akims ir atlikite akių mankštą!

• Stipriai užsimerkite ir būkite užsimerkus 3–5 sekundes. Pratimą kartokite 6–8 kartus.
• Greitai mirksėkite 1–2 minutes.
• Žiūrėkite į toli esantį objektą 2–3 sek., tada 3–5 sek. į 30–40 cm atstumu laikomą pieštuką. Kartokite 10–12 kartų.
• Užsimerkite ir 1 min. lengvais rankų pirštų judesiais masažuokite akių vokus.
• 5–10 kartų pakreipkite akis į dešinę, į kairę, į viršų ir apačią. Po to akimis „sukite ratus“ į dešinę ir į kairę pusę.
• Išplėskite akis kiek galima labiau ir keletą sekundžių nemirksint žvelkite priešais save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Kartokite 5 kartus.

TAUSOKITE SAVO AKIŲ SVEIKATĄ!

* Bendradarbiaujant kartu su VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centru (direktorė D.Vitkauskienė), Palangos miesto savivaldybės ugdymo įstaigose organizuojamos paskaitos regėjimo tematika, skirtos mokyklinio amžiaus vaikams.

Dėl tikslesnės informacijos kreipkitės:

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė, tel. 8 687 42358, el. p. jaunimas@palangosvsb.lt

Informaciją parengė:

Agnė Leonavičiūtė

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Tel. 8 624 57998

El. p. stiprinimas@palangosvsb.lt

Informacija parengta remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiaga.