Pasaulinė imunizacijos savaitė 2022 m.
Paskutinę balandžio savaitę (šiais metais nuo balandžio 24 d. iki balandžio 30 d.) minima Pasaulinė imunizacijos savaitė, kurios tikslas didinti visuomenės supratimą apie vakcinacijos svarbą ir skatinti skiepytis ir taip apsaugoti visas amžiaus grupes nuo ligų, valdomų vakcinų pagalba.
2022 metų Pasaulinės imunizacijos savaitės tema „Ilgas gyvenimas visiems“, pabrėžiant tai, kad vakcinų dėka galime apsaugoti save, savo artimuosius ir gyventi ilgą, sveiką gyvenimą.
Vakcinos nėra šių dienų naujovė. Apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų buvo siekiama jau daugiau nei prieš du tūkstantmečius, kai senosios Indijos, Kinijos medicinoje buvo ieškoma priemonių, kaip apsisaugoti nuo ligų. XI amžiuje kinai pastebėjo, kad sveikus asmenis užkrėtus nuo nesunkiai sergančių ar sveikstančių, pastarieji daugiau neužsikrečia. Šį būdą jie pavadino varioliacija. Varioliaciją pradėjo taikyti liaudies gydytojai: išdžiūvusį raupų pūlinukų turinį ar sudžiūvusius šašus įtrindavo į sveiką žmogaus odą, gleivinę ar įpūsdavo į nosį, taip siekdami užkirsti kelią raupų susirgimui.
Šiuolaikinės imunoprofilaktikos pradžia yra siejama su anglų gydytoju E. Dženeriu, kuris 1780-ųjų metų pabaigoje pastebėjo panašumą tarp žmonių ir karvių raupų, kai melžėjos papasakojo, kad užsikrėtusios karvių raupais jos nesusirgdavo žmonių raupais. Stebėjimo būdu jis įsitikino, kad tai tiesa. 1796 metais gegužės 14 d. E. Dženeris atliko savo garsųjį eksperimentą – berniuką D. Filipą užkrėtė karvių raupais. Jis aštuonmečiui įterpė nuo melžėjos S. Nelms rankos pūslelės gautą turinį. Po 6 savaičių atliko pakartotinį įterpimą su žmogaus raupais. Berniukui neišsivystė jokia reakcija. E. Dženeris įrodė, kad skiepai apsaugo nuo raupų ir nuodugniai aprašė bei išpopuliarino šio skiepijimo metodus ir informaciją, kaip apsisaugoti nuo infekcijos. E. Dženerio sukurtas raupų profilaktikos metodas pavadintas vakcinacija (lot. „vacca“ – karvė). Vakcinacijos metodas buvo pripažintas ir greitai paplito po visą Europą – sergamumas raupais labai sumažėjo.
Po Antrojo pasaulinio karo sparčiai daugėjo naujų mokslinių biologinio ir medicininio profilio įstaigų, kuriose buvo sprendžiamos viso pasaulio imunologijos mokslo raidos krypčių problemos. Nors dabartiniu požiūriu vakcinos supratimas skiriasi nuo E. Dženerio laikų, visgi, vakcinos yra pirmasis ir labai svarbus imunologijos, kaip atskiros mokslo šakos, laimėjimas.
Dėl skiepų daugeliu infekcinių ligų šiandien sergama labai retai, todėl neigiamos šių ligų pasekmės kartais pamirštamos. Jei žmonės nebebūtų skiepijami, daugelis šių ligų ir jų protrūkių galėtų vėl pasireikšti.
Vakcinomis šiandien galima kontroliuoti iki 30 ligų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vakcinacija – ne tik viena iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų, užtikrinančių investiciją į žmogaus sveikatą ir asmeninę gerovę, trunkančią visa gyvenimą.
„Skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir beveik išnaikinti poliomielitą bei sumažinti mirčių nuo vakcinomis valdomų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kitų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje vakcinacija leidžia išvengti 2–3 mln. žmonių mirčių nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir tymų“, – informuoja NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.
