Miokardo infarktas. Kaip atpažinti?

2019-05-07

Krūtinės anginos priepuoliui užtrukus ilgiau nei 20 minučių, įtariamas miokardo (širdies raumens) infarktas. Tai prasideda tuomet, kai nestabiliai plonasienei aterosklerozinei plokštelei įplyšus, ties įtrūkimu pradeda formuotis trombas.

Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:

Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų;
Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112!

Miokardo infarkto profilaktika

Miokardo infarktas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti. Miokardo profilaktiką sudaro:

Rizikos veiksnių koregavimas
Medikamentinė profilaktinė (cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai)

Miokardo rizikos veiksniai yra:

Aukštas kraujospūdis;
Padidėjęs cholesterolio kiekis;
Rūkymas;
Diabetas;
Amžius;
Vyriška lytis;
Paveldėjimas;
Nutukimas;
Mažas fizinis aktyvumas;
Menopauzė.

Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz. didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.

Jeigu kadaise miokardo infarktas būdavo gydomas tik lovos režimu ir skausmą malšinančiais vaistais, tai dabar taikomos efektyvios priemonės širdies raumeniui išgelbėti, skubiai atveriant užsikimšusią kraujagyslę. Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpdančius vaistus – trombolitikus arba užsikimšusią koronarinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu. Tai vadinama perkateterine angioplastika (PTKA). Vis dažniau perkateterinės procedūros metu į arteriją įvedami pliko metalo arba vaistais dengti stentai.

Po kraujagyslės atvėrimo skiriami antitromboziniai, kraujospūdį, kraujo lipidus mažinantys vaistai, kiti širdies raumenį apsaugantys preparatai.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.