Lietuvos visuomenės sveikatos būklė prieš šimtmetį ir dabar. Ko pasiekėme?

by Agne · 2018-02-14

Minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, kviečiame apžvelgti pagrindinius visuomenės sveikatos būklės rodiklius, užfiksuotus prieš šimtmetį, bei palyginti juos su dabartiniais. Norint įvertinti tai, ką turime dabar, pravartu atsigręžti į praeitį – grįžkime šimtą metų atgal.

Pirmiausia, svarbu paminėti, jog Nepriklausoma Lietuvos valstybė nuo pirmųjų savo egzistavimo dienų ėmė rūpintis šalies gyventojų sveikata. Dar 1918 metų pavasarį buvo sudaryta Sveikatos komisija, kurios nariai buvo Jonas Basanavičius, Steponas Kairys Justinas Staugaitis. Vėliau į jos veiklą įsijungė ir Jurgis Alekna. Po kiek laiko komisija buvo reorganizuota į Sveikatos departamentą. Čia ir buvo padėti teisiniai sveikatos sistemos pamatai.

Tačiau europietišką sveikatos apsaugos sistemos raidą Lietuvoje sustabdė ilgi okupacijų metai. Tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1990 m. žengti pirmieji žingsniai į sveikatos apsaugos reformas, decentralizuojamas ir demokratizuojamas sveikatos sistemos valdymas, parengti esminiai teisiniai sveikatos apsaugos reformos aktai.

Nuo to laiko sveikatos apsaugos sistema nuolat keičiasi, ieško geriausių problemų sprendimo būdų, tobulėja, siekia ne tik kokybiško ligų gydymo, tačiau orientuojasi ir į sveikatos stiprinimą bei ligų prevenciją.

Visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį. Kalba skaičiai:

Gyventojų skaičius. 1922 m. – 2,1 mln. gyventojų (* 1922 m. Lietuvai nepriklausė Vilniaus ir Klaipėdos kraštai), 2016 m. – 2,9 mln. gyventojų.
Gimimų skaičius per metus 1000– iui gyventojų. 1922 m. – 27,3, 2016 m. – 10,7.
Mirčių skaičius per metus 1000– iui gyventojų. 1922 m. – 17,7, 2016 m. – 14,3.

Galima teigti, jog 2016 m., lyginant su 1992 m. maždaug dukart sumažėjo gimstamumas Lietuvoje. Taip pat neženkliai sumažėjo mirtingumas.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Vidutinė gyvenimo trukmė nuo 34,5 metų 1918 m. pailgėjo iki 75,4 metų 2016 m.

Gyvename ko ne dvigubai ilgiau nei mūsų protėviai!

Kūdikių mirtingumas 1000 – iui gimusių. Nuo 188 atvejų 1919 m. kūdikių mirtingumas sumažėjo iki 4,5 atvejo 2016 m.

Akušerijos ir ginekologijos mokslo pažanga, naujausios medicinos technologijos, lyginant su praėjusiu šimtmečiu, eliminuoja kūdikių mirtingumą.

Sveikatos įstaigų veikla. Ligoninių skaičius išaugo nuo 43 (1925 m.) iki 84 (2016 m.).

23 022 – tiek padaugėjo ligoninių lovų!

Sveikatos priežiūros ištekliai. Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 1924 m. buvo 2, o 2016 m. – 48.

Turime galimybę pasirinkti gydytoją!

Daugiau rodiklių galite pamatyti čia: https://infogram.com/100-1hnq41q9dqdp63z

Visuomenės sveikatos rodikliai, egzistavę prieš šimtą metų, gerokai pakito. Šiandien galime rimtai sunerimti dėl akivaizdžiai sumažėjusio naujagimių skaičiaus (iš anksčiau minėtųjų). Tačiau kiti rodikliai per šimtmetį tendencingai judėjo teigiama linkme: kūdikių mirtingumo, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, sveikatos įstaigų veiklos bei sveikatos priežiūros išteklių.

Kiekvienas šimtmetis atkeliauja kartu su naujais iššūkiais sveikatos apsaugos sistemai. Įveikime juos drauge!