Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai

Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu.

Siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, pastaruosius penkerius metus vaikų sveikata išliko pirmenybine sritimi, kuriai skiriama nemažai dėmesio. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija papildyta šiais aspektais, prisidėsiančiais gerinant vaikų sveikatą: žindymo skatinimas, ikimokyklinio amžiaus vaikų, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinių burnos higienos ir sveikatos profilaktinės priežiūros sąlygų ugdymo įstaigose užtikrinimas, sistemingas smurto artimoje aplinkoje ir patyčių prevencijos, tikslinių gyventojų grupių psichologinį atsparumą stiprinančių priemonių vykdymas ir sveiko lytiškumo įpročių ugdymas.

Vaikų skaičius Lietuvoje jau daug metų mažėja sparčiau nei visų gyventojų skaičius. Per paskutinius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc., vaikų mirtingumas – 23 proc. Prieš 5 metus (2014 m.) Lietuvoje  gyveno 83,5 tūkst. vaikų daugiau nei 2018 m.

Nepaisant to, kad Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus mažėjo socialinės rizikos šeimų bei vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, vaikų skurdo rizikos lygis ir gylis augo. 2014–2018 m. mažėjo vaikų, patiriančių didelį materialinį nepriteklių, taip pat nepilnamečių nusikalstamumas, tačiau didėjo mokyklos nelankymas bei vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičius.

Nėra abejonių, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką vaikų sveikatai, yra gyvensena. Svarbu, kad ji būtų sveika ir kuo labiau orientuota į vaikų visapusišką augimą bei vystymąsi. Nuo mažų dienų suformuotas teisingas požiūris į sveikatą, kasdienė vaiko elgsena, emocijos bei įsitikinimai veikia kaip prevencinė priemonė, padedanti išvengti daugelio sutrikimų įvairiuose vaiko augimo ir vystymosi etapuose, daro įtaką sveikesniam gyvenimo būdo pasirinkimui.

Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėsena svarbi vertinant sveikatos politiką, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų efektyvumą. Lietuvoje periodiškai atliekamas tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) tyrimas (HBSC). Šį tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apklausos atliekamos tik valstybės mastu, todėl nėra galimybės stebėti vaikų gyvensenos rodiklių ir jų pokyčių atskirose savivaldybėse.

Šalyje egzistuojančias mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos problemas atskleidė 2016 m. Higienos instituto (HI) atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. Šis tyrimas atliekamas kas 4 m., todėl 2020 m. atliktas sekantis tyrimas suteiks galimybę palyginti besikeičiančias gyvensenos rodiklių tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir savivaldybėse. Vaikų tyrime dalyvauja 5-ų, 7-ų ir 9-ų (pirmųjų gimnazijos) klasių mokiniai. Dėl pandemijos tyrimas atliktas vėliau – š. m. vasarą, todėl su jo rezultatais galėsime susipažinti 2021 m. pradžioje.

Lietuvoje atliekamų vaikų gyvensenos tyrimai atskleidžia prastus vaikų gyvensenos įpročius:

1. Pasyviai leidžiančių laisvalaikį mokinių dalis dvigubai didesnė už kasdien bent apie valandą sportuojančių mokinių dalį (HI, 2016 m.). Be to, per pastaruosius penkerius metus kasdien fiziškai neaktyvių mokinių skaičius padidėjo 2,2 proc. punktais (HBSC).
2. Tik šiek tiek daugiau nei pusė mokinių kasdien valgo pusryčius (HI, 2016 m.), be to, nevalgančiųjų pusryčių vis daugėjo. Tačiau mokiniai vis daugiau valgo vaisių bei daržovių (HBSC).
3. Rūkančių mokinių dalis 2014–2018 m. didėjo. Be to elektroninių cigarečių bei kanapių vartojimas taip pat išaugo (HBSC).
4. Nustatyta didėjanti 9 klasių mokinių, kurie per pastarąsias 30 dienų rūkė kanapes, tendencija (HBSC).
5. Per pastarąsias 30 d. mokinių, vartojusiųjų alkoholį bei apsvaigusių nuo jo daugiau nei 1 kartą, dalis 2014–2018 m. mažėjo (HBSC).

2018 m. kiekvienas vaikas pas gydytoją vidutiniškai apsilankė 12 kartų. Tai šiek tiek dažniau nei 2014 m., kai vienam vaikui vidutiniškai teko 11 apsilankymų. Didžiąją dalį  vaikų apsilankymų pas gydytojus sudarė ikimokyklinukai. Tačiau pasitelkiant prieinamus sveikatos duomenis matyti, kad tėvai vaikų sveikata rūpinasi kasmet vis vangiau: per penkerius metus sumažėjo vaikų skiepijimų apimtys, vaikų dantų būklė prastėjo, be to, vis mažiau vaikų dalyvauja krūminių dantų dengimo silantais programoje.

Sergančių vaikų skaičius per pastarąjį penkmetį didėjo. 2018 m. penkios dažniausios ligų grupės / būklės kuriomis sirgo vaikai, išliko tokios pačios kaip ir 2014 m.:

1. kvėpavimo sistemos ligos;
2. simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur;
3. akies ir jos priedinių organų ligos;
4. sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai;
5. virškinimo sistemos ligos (išskyrus dantų ligas).

Vaikų emocinė gerovė tiek pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Gera psichikos sveikata vaikystėje ir paauglystėje padeda ugdyti psichologinį atsparumą, kuris labai svarbus tam, kad užaugę vaikai galėtų taikyti tinkamas streso  įveikos strategijas ir susidoroti su įvairiais sunkumais, laukiančiais ateityje. Taigi, vaikų psichikos sveikatą galima laikyti svarbiu elementu, vėliau padedančiu jiems tapti visapusiškais, sveikais suaugusiaisiais.

Viena iš mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo rodiklių grupių – sveikatos vertinimas ir laimingumas. Remiantis 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, labai laimingais arba pakankamai laimingais jaučiasi 86,2 proc. tiriamųjų. Lyginant savivaldybių rodiklius, didžiausia dalis mokinių atsakę, kad jaučiasi labai laimingi arba pakankamai laimingi gyvena Skuodo r., Kretingos r., Neringos, Akmenės r., Elektrėnų, Utenos r. ir Molėtų r. savivaldybėse. Mažiausia tokių vaikų dalis – Palangos, Klaipėdos m., Rietavo r., Šilalės r., Pagėgių, Šakių r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

• Lietuvoje labai laimingais arba pakankamai laimingais jaučiasi 86,2 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių.
• Didžiausia dalis patyčias patiriančių mokinių – penktokai.
• Didžiausia dalis mokinių, kurie tyčiojasi iš kitų vaikų – 7 klasės moksleiviai.
• 2018 m. vaikų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais dėl kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirmą kartą tapo didesnis nei dėl alkoholio vartojimo.
• Depresija paveikia daugiausiai 15–17 m. amžiaus vaikus, o iš jų – 3,4 kartus daugiau mergaičių nei berniukų.

Informaciją parengė:

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Daiva Bartašienė

El. p. jaunimas@palangosvsb.lt

Informacija parengta remiantis HI Sveikatos informacijos centro duomenimis