Liepos 28 d. bus pažymima Pasaulinė hepatitų diena, kurios šūkis “Investuok į hepatitų eliminavimą”

2019-07-25

Hepatitas A

Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso. Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ir mirtį.

Hepatitas A priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu).

Kaip plinta?

Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį Hepatitas A patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.

Kokie simptomai?

Minimalus laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo (inkubacinis periodas) trunka 14 dienų, maksimalus – 50 dienų.

Ligos simptomai:

Karščiavimas;
Silpnumas/ nuovargis;
Pykinimas;
Vėmimas;
Pilvo skausmai;
Sąnarių skausmas;
Patamsėjęs šlapimas;
Pakitusi išmatų spalva;
Gelta (pageltusi oda ir akys).

Simptomai paprastai tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių.

Kaip apsisaugoti?

Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.

Hepatitas B

Tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Hepatitas B – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

Daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi hepatito B infekcijos serologinių žymenų (turėjo sąlytį su virusu, bet pasveiko), o 350 milijonų yra lėtiniai hepatito B infekcijos nešiotojai.

Kaip plinta?

Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Hepatitu B kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.

Hepatitas B plinta:

Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius;
Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus;
naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis;
Iš motinos vaisiui – užsikrėtusi hepatitu B motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.

Kokie simptomai?

50-60 proc. užsikrėtusiųjų hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų.

Dažniausi simptomai:

Didelis bendras silpnumas;
Sąnarių skausmas;
Apetito stoka;
Pykinimas;
Kartumas burnoje;
Karščiavimas;
Patamsėjęs šlapimas;
Skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje;
Akių ir odos pageltimas.

Kaip apsisaugoti?

Patikima apsaugos nuo Hepatito B infekcijos priemonė yra vakcinacija;
Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus;
Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kitomis priemonėmis;
Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas;
Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis;
Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu.

Hepatitas C

Hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Hepatitas C – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

Užsikrėtus hepatito C virusu, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje. Imlumas hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu.

Kaip plinta?

Hepatito C infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus.

Virusinis hepatitas C plinta:

Per kraują: darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis; atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kitomis švirkštimosi priemonėmis.
Užsikrėtusi motina gali virusą perduoti kūdikiui (rizika siekia 4-8 proc.);
Heteroseksualių (ypač monogaminių) lytinių santykių metu infekcija perduodama retai (perdavimo rizika maža ir siekia apie 5 proc.); didesnę riziką užsikrėsti lytinių santykių metu turi asmenys sergantys kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, vyrai turintys lytinių santykių su vyrais, asmenys turintys daug lytinių partnerių, asmenys teikiantys seksualines paslaugas, nenaudojantys prezervatyvų lytinių santykių metu.

Kokie simptomai?

60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia, nejaučia infekcijos ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7 – 8 savaitėms po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai:

Didelis bendras silpnumas;
Apetito stoka;
Pykinimas;
Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.

Kaip apsisaugoti?

Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis;
Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus;
Nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais: skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku;
Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas;
Informuokite gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito C virusu.

Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.

Hepatitas E

Hepatitas E yra kepenų liga, kurią sukelia hepatito E virusas.

Nuo hepatito E dažniausiai pasveikstama per 4 – 6 savaites. Retais atvejais infekcija gali išsivystyti į žaibišką hepatitą. Ypatingai infekcijai yra imlios moterys trečiame nėštumo trimestre. ,,Žaibinės formos“ infekcija gali pasireikšti 20-40 % nėščių moterų. Lėtinio hepatito E atvejai dažniau registruojami susilpnėjusio imuniteto žmonių tarpe.

Kaip plinta?

Hepatito E virusas dažniausiai perduodamas fekaliniu – oraliniu keliu per fekalijomis užterštą geriamąjį vandenį. Galimi ir kiti perdavimo keliai:

Per maistą – suvalgius užterštų ir nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų;
Per kraują – užkrėsto kraujo perpylimo metu;
Vertikalus perdavimas – infekuota nėščioji infekciją perduoda vaisiui.

Europoje kartais hepatito E infekcija gali būti vadinama „zoonoze“, kadangi virusas gali būti randamas kiaulių, šernų, triušių žarnyne. Nepaisant to, gyvūnams virusas ligos nesukelia, tačiau žmogus gali užsikrėsti valgydamas mėsą ir jos produktus. Dažniausiai užsikrėtimo priežastis nežinoma.

Nėra įrodymų, kad virusas E plistų per užterštas adatas, kūno skysčius ar per lytinius santykius.

Kokie simptomai?

Inkubacinis laikotarpis trunka 3-8 savaitės, dažniausiai apie 40 dienų. Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia 15 – 40 metų amžiaus asmenims. Vaikams simptomai būna švelnūs arba jie serga begelte ligos forma. Negalavimas paprastai trunka nuo 1 iki 2 savaičių, ligos požymiai nėra specifiniai:

Gelta (geltona odos spalva ir akys, tamsus šlapimas ir šviesios išmatos);
Anoreksija (apetito netekimas);
Padidintos kepenys (hepatomegalija);
Pilvo skausmas ir skausmingumas;
Pykinimas ir vėmimas;
Karščiavimas.

Hepatitas E diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais.

Kaip apsisaugoti?

Kinijoje 2011 m. buvo įregistruota ir kai kuriose šalyse naudojama vakcina nuo hepatito E. Kol kas ji nėra prieinama visame pasaulyje. Hepatito E infekcijos perdavimo riziką visuomenėje mažina gyventojų aprūpinimas kokybišku geriamuoju vandeniu bei tinkamas buitinių ir kitų atliekų šalinimas.

Keliaujantiems į endemines teritorijas rekomenduojama praktikuoti gerą rankų higieną – visada plauti rankas prieš valgį ir maisto ruošimą. Jei nusiplauti rankų nėra galimybių, būtina naudoti alkoholines servetėles.

Keliaujantiems po regionus, kur hepatitas E yra paplitęs, patartina vengti:

Gerti geriamojo vandens iš čiaupo (jeigu įmanoma, gerti vandenį buteliuose);
Gėrimų su ledo gabaliukais;
Valyti dantis vandeniu iš čiaupo;
Vartoti maistui nepasterizuoto pieno;
Valgyti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ir jūros gerybių;
Valgyti neluptų vaisių ir nevirtų daržovių, įskaitant salotas.

Sumažinti užsikrėtimo riziką būtina vartoti tik gerai termiškai apdorotą mėsą, ypatingai kiaulieną. Taip pat būtina nuolat rūpintis rankų higiena, ypatingai po žalios mėsos tvarkymo.