Lapkričio 14 -oji – Pasaulinė diabeto diena

Pasaulinė diabeto diena minima kasmet lapkričio 14-ąją. Ši diena yra Kanados medicinos mokslininko Frederiko Bantingo (1891 – 1941),  kuris (kartu su Charlesu Bestu) atrado insuliną, gimimo diena. Minėti diabeto dieną pasiūlė Tarptautinė diabeto federacija (TDF) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1991 metais siekdamos atkreipti dėmesį į pasaulinę tos ligos epidemiją. Dabar cukrinis diabetas net įvardijamas kaip „pasaulio neganda“.  TDF duomenimis, iki 2030 m. liga tikėtinai palies >550 mln. žmonių.

CUKRINIS DIABETAS. KAS TAI?

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija.  Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje (hiperglikemija). Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Cukrinis diabetas yra skirstomas į tipus:

I tipo cukrinis diabetas. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams.

II tipo cukrinis diabetas. Antro tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Žmonės, sergantys šia liga, negali panaudoti insulino, nors ligos pradžioje organizme jo yra net per daug.

Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95% serga II tipo diabetu.

* Kitos diabeto rūšys pasitaiko retai.

Mėlynas ratas reiškia pasaulio bendruomenės vienybę kovoje su diabetu.

 

CUKRINIO DIABETO RIZIKOS VEIKSNIAI

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai skiriasi, atsižvelgiant į ligos tipą.

I tipo diabeto rizikos veiksniai yra:

paveldimumas;

imuniteto susilpnėjimas;

infekciniai uždegiminiai procesai (virusai, toksinai);

Kiekvienas gali susirgti diabetu. Tačiau II tipo ši liga gresia, jeigu žmogus yra:

nutukęs (kūno masės indeksas KMI> ar =27 kg/m2);

vyresnis kaip 45 m.;

turi artimų giminių, sergančių diabetu;

sergantis arterine hipertenzija (AKS > 140/90 mmHg);

turintis lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l);

patyręs gliukozės tolerancijos sutrikimų;

sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis;

varginamas II tipo cukrinio diabeto požymių;

moteris, gimdžiusi sunkesnius kaip 4 kg naujagimius arba nėštumo metu sirgusi gestaciniu (nėštumo) diabetu.

CUKRINIO DIABETO SIMPTOMAI

Tiek pirmo, tiek ir antro tipo diabetas yra sunki liga, kuria gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Svarbu žinoti diabeto simptomus kadangi kuo ankščiau diagnozuotas cukrinis diabetas, tuo mažesnė komplikacijų rizika.

I tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai: padažnėjęs šlapinimasis, varginantis troškulys, burnos džiūvimas, kojų tirpimas, nuolatinis nuovargis, alkis, staigus svorio kritimas, blogėjantis regėjimas, pasikartojančios infekcijos.

II tipo cukrinis diabetas paprastai ne iš karto juntamas, todėl jį sunkiau diagnozuoti. Požymiai yra tokie pat, kaip ir I tipo, tik ne tokie ryškūs. Žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus, todėl dažnai ji diagnozuojama per vėlai. Apie 50% žmonių, kuriems nustatoma diabeto diagnozė, jau kenčia nuo komplikacijų.

Cukrinis diabetas nustatomas ištyrus gliukozės kiekį kraujyje ir nustačius glikuoto hemoglobino koncentraciją. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja nuo 4,1 iki 6,1 mmol/l. Pastaruoju metu gliukozės viršutinė normos riba sumažinta iki 5,6 mmol/l.

Įsidėmėkite! Nėra tokios diagnozės – lengvas diabetas.

CUKRINIO DIABETO KOMPLIKACIJOS

Cukrinis diabetas turi nemažai komplikacijų: nuo sunkių regėjimo iki inkstų funkcijų sutrikimų. 

Nekontroliuojamo cukrinio diabeto sukeliamos lėtinės komplikacijos:

Inkstų ligos (diabetinė nefropatija) –  liga, pažeidžianti inkstų funkciją. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta žmonės sergantys I tipo cukriniu diabetu

Nervų ligos (diabetinė neuropatija) – periferinės nervų sistemos pažeidimas, įtraukiantis tiek raumenų funkcijos sutrikimą, tiek jutimų sutrikimus galūnėse.

Akių ligos (diabetinė retinopatija) – tai yra sunkiausia akių ligų komplikacija, dėl kurios apanka 15-20 proc. cukriniu diabetu sergančių žmonių.

Diabetinė pėda – viena sudėtingiausių komplikacijų, sukelianti paciento invalidumą. Ligos priežastis – nervų ir kraujagyslių pažeidimai. Susilpnėja kraujotaka, mažėja audinių atsparumas infekcijai, prastėja jų mityba. Pažeidus nervus, atrofuojasi pėdos raumenys, išsikreipia jos forma, o dėl sutrikusio skausmo jutimo lengviau formuojasi opos.

CUKRINIO DIABETO PREVENCIJA

Kadangi I tipo cukrinis diabetas yra palyginus retas ir nėra tikslingų prevencijos priemonių, būtina orientuotis ir siekti sumažinti sergamumą II tipo cukriniu diabetu.

Šios ligos galima išvengti pasirinkus sveiką gyvenimo būdą. Pagrindinės cukrinio diabeto ligos prevencijos priemonės apima sveiką ir subalansuotą mitybą, judrų gyvenimo būdą, antsvorio ir nutukimo prevenciją, reguliarią kraujo spaudimo ir gliukozės kraujyje patikrą, žalingų įpročių prevenciją.

 

 

Informaciją parengė:

Agnė Leonavičiūtė

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Tel. 8 624 57998

El. p. stiprinimas@palangosvsb.lt