Klimato kaita ir sveikata
Žemė keičiasi, o kartu keičiasi ir klimatas. Pastebimi tokie klimato pokyčiai kaip kylanti temperatūra, kintanti sniego ir lietaus sezonų trukmė, ekstremalių reiškinių daugėjimas. Kintantis klimatas ir orų pokyčiai lemia ne tik gamtines sąlygas, bet ir daro įtaką kiekvieno iš mūsų sveikatai. Jautriausiai į šiuos pokyčius reaguoja pagyvenę žmonės, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis o taip pat socialiai izoliuoti žmonės. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad su oro pokyčiais dažniausiai siejasi šie negalavimai: galvos skausmai, reumatiniai skausmai, miego sutrikimai, kraujotakos sutrikimai, nemalonūs pojūčiai sužeidimų vietose.
Kadangi kiekvienas gyvas organizmas turi savą gentinę informaciją, savitas organizmo sistemas ir yra prisitaikęs prie tam tikrų nusistovėjusių klimato sąlygų, besikeičiantis klimatas verčia žmogų adaptuotis. Klimato kaitos padariniai žmogaus ir visuomenės sveikatai gali pasireikšti tiesiogiai ir netiesiogiai.
Tiesiogiai klimato kaitos padariniai susiję su išaugusiu susirgimų atvejų ir mirčių skaičiumi dėl ekstremalių klimato reiškinių padidėjus karščio ir šalčio bangų poveikiui bei sustiprėjus ultravioletinės radiacijos lygiui, išaugusiu mirčių, susižalojimų, psichikos sutrikimų skaičiumi dėl padažnėjusių ir sustiprėjusių gamtinių stichijų.
Netiesiogiai klimato kaitos padariniai susiję su užkrečiamųjų ligų plitimu dėl ligų pernešėjų veisimosi ir aktyvumo arealų plėtros, užkrečiamųjų ligų plitimu dėl vandeniu ir maistu plintančių ligų sukėlėjų; susirgimų atvejų ir mirčių skaičiaus didėjimu dėl oro taršos cheminėmis bei biologinėmis medžiagomis; žiedadulkių sezoniškumo pokyčių, kraujasiurbių vabzdžių ir erkių platinamų ligų pokyčių kai kuriuose regionuose, ekstremalių reiškinių (potvynių, vėjo audrų, sausrų, karščio bangų).
Lietuvoje aktualiausi klimato kaitos padariniai sveikatai yra:
- žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai,
- karščio bangos,
- užkrečiamosios ligos, platinamos kraujasiurbių nariuotakojų.
Žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai
Šiltėjantis klimatas kelia įvairių grėsmių ne vien tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, ypač alergiškiems asmenims. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kintančius alergenus bei esant galimybėms pasistengti jų išvengti ar prisitaikyti prie žiedadulkių natūralių ciklų.
Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, kiečių (pelynų) ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Žiedadulkių aptinkama ore prieš ir po augalų žydėjimo, sezono trukmė įprastai apima laikotarpį nuo kovo iki rugsėjo, tačiau dėl klimato kaitos šis laikotarpis ilgėja. Alergiją sukelti gali daugiau nei 50 augalų rūšių žiedadulkių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus, lengvai prikimba gleivinėse.
Europos Parlamento pranešimuose skelbiama, kad įvairiomis alerginėmis ligomis praėjusiojo šimtmečio pradžioje sirgo tik 1% Europos žmonių populiacijos, dabar – apie 20%, o per ateinančius dvidešimt metų alergija kamuos apie 35% populiacijos.
Karščio bangos
Mūsų geografinėse platumose neįprastos karščio bangos – tai klimato atšilimo rezultatas. Pagrindiniai karščio bangų sukelti organizmo funkcijų sutrikimai, sukeliantys rimtų sveikatos problemų, yra dehidratacija (skysčio netekimas) ir hiponatremija (organizme cirkuliuojančio natrio netekimas). Dažniausiai yra pažeidžiamos kvėpavimo ir kraujotakos sistemos. Klaidinga manyti, kad šiluminis smūgis paveikia tik fizinį darbą dirbančius žmones ir tik esant aukštai oro temperatūrai. Perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei.
Vienareikšmiškai nustatyti, kokia temperatūra kelia žmogaus organizmui pavojų, yra neįmanoma.
Užkrečiamosios ligos, platinamos kraujasiurbių nariuotakojų
Klimato šiltėjimas veikia transmisinių (pernešamų kraują siurbiančių vabzdžių) ligų paplitimą (erkinis encefalitas, Laimo liga, maliarija) ir jų sezoniškumą . Pakilusi temperatūra pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.
Erkių platinamos ligos (Laimo liga, erkinis encefalitas, erlichijozė) ir pagrindinės jų platintojos europinės miško erkės –aptinkamos visoje Europoje ir Lietuvoje.
Erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio mėn., tačiau dėl klimato kaitos nuolat ilgėja, o didžiausia gausa registruojama gegužės mėnesį.
Klimatas nuolatos kinta, veikdamas kiekvieną iš mūsų. Todėl Tu gali pabandyti ne tik pakeisti savo įpročius ir taip pristabdyti neigiamus klimato pokyčius, bet ir prisidėti kuriant sveikesnę ir švaresnę aplinką ateities kartoms.
Informaciją parengė:
Agnė Leonavičiūtė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel. 8 624 57998
El. p. stiprinimas@palangosvsb.lt
Informacija parengta remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiaga.