Karštis ir jo poveikis sveikatai

Kokia yra karščio samprata?

• KARŠTIS (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C; trukmė 1–2 d.
• KAITRA (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, kaitros trukmė ≥ 3 d.

Kokios gyventojų grupės yra jautrios karščiui?

• Vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų).
• Asmenys, kurie anksčiau sirgo arba serga lėtinėmis ligomis.
• Asmenys, kuriems sunkiau prisitaikyti prie karščio (kūdikiai, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, nuolat vartojantys vaistus, miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus).
• Asmenys, kurie labiau veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Norint išvengti karščio sukelto streso bei ligų, susijusių su klimato kaitos ir karščio poveikiu, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja:

1. Palaikykite namų aplinką vėsią

• Tikrinkite kambario temperatūrą nuo 8 iki 10 val., 13 val. ir nakties metu po 22 val. Būtų optimalu, kad kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu, bei žemesnė nei 24 °C nakties metu. Tokios temperatūros užtikrinimas yra ypač svarbus karščiui jautriems žmonėms.
• Atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi.
• Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
• Geriau nenaudokite tamsios spalvos užuolaidų arba metalines žaliuzių, nes jos sugeria šilumą.
• Patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį.
• Stenkitės būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dėmesio: patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C

2. Venkite karščio

• Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
• Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare.
• Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

3. Palaikykite tinkamą (vėsią) kūno temperatūrą bei gerkite daug skysčių

• Esant dideliems karščiams, prauskitės vėsesniu vandeniu arba apsišluostykite drėgnu rankšluosčiu, kempine.
• Dėvėkite tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
• Miegojimui naudokite šviesesnę patalynę.
• Gerkite daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
• Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

4. Padėkite kitiems

• Periodiškai lankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni (vyresnio amžiaus ir sergantys asmenys turėtų būti lankomi kasdien). Karščiui jautriems žmonėms gali prireikti pagalbos karštų dienų metu.
• Domėkitės ir informuokite šeimos narius, draugus ir kaimynus apie karščio keliamą pavojų sveikatai ir kaip jo išvengti.
• Jei jūsų pažįstamas žmogus vartoja vaistus, informuokite jį, jog jis turėtų pasiteirauti jį gydančio gydytojo ar vaistininko apie vaistų įtaką organizmo šiluminio reguliavimo procesams ir skysčių balanso palaikymui.
• Išmokite suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktam asmeniui.

5. Jei turite sveikatos problemų

• Laikykite vaistus žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje arba šaldytuve (perskaitykite saugojimo instrukcijos ant pakuotės arba vaisto informaciniame lape).
• Kreipkitės į gydytoją, jei kenčiate nuo chroniškų sveikatos problemų arba vartojate kelis skirtingus vaistus.

6. Jei Jūs pats ar Jūsų šeimos narys, draugas ar kaimynas pradeda blogai jaustis karščių metu, prieš ar po jų:

• Pajutę silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, pasistenkite atsipūsti ir įvertinkite (pamatuokite) savo kūno temperatūrą bei informuokite šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.
• Atgaivinkite organizmą atsigerdami vandens ar vaisių sulčių.
• Jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreipkitės į gydytoją.

ATSARGIAI! SAULĖS SMŪGIS!

 Saulės smūgio poveikis gali prasidėti tiek veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valandoms nuo perkaitimo. Ši būklė pasireiškia vienu ar visais simptomais iš karto, o jų pasireiškimo tvarka dažnai skiriasi.

Saulės smūgio simptomai.

Galvos pojūčių pokyčiai. Gali imti skaudėti galvą, prasidėti svaigulys, dingti koordinacija, mirgėti akyse. Pasireiškia jausmas, tarsi galva būtų pilna smėlio, lyg patyrus smūgį sunkiu daiktu. Gali atsirasti ausų užgulimas, sunkumas galvą išlaikyti vienoje padėtyje, o lankstant kaklą, gali būti juntamas pasipriešinimas.

Raumenų skausmas.  Atsiranda raumenų tempimas arba skausmas, noras pasirąžyti (kaip prabudus po ilgo miego), prasideda raumenų trukčiojimas ir didesni traukuliai. Kūno raumenys gali tapti visai nevaldomi.

Virškinimo sistemos sutrikimai. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Odos pokyčiai. Pabąla oda arba ją išberia.

Aukšta kūno temperatūra. Kyla kūno temperatūra (gali pakilti net iki 40°C).

Kiti sutrikimai. Gali stipriai padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas. Taip pat gali pasireikšti kliedėjimas, sąmonės netekimas.

PIRMĄJĄ PAGALBĄ SUTEIKITE NEDELSIANT!

Gali būti, kad nukentėjęs žmogus ne visada gebės tiksliai apibūdinti savo pojūčius. Paklausus, ką jis jaučia, išgirsite tik vieną simptomą – „labai bloga“. Todėl norėdami įsitikinti, kad tai tikrai saulės smūgis, paklauskite, ar jis jaučia minėtuosius simptomus. Jeigu žmogus perkaista ir gauna saulės smūgį, gydymas turi būti suteiktas kuo skubiau.

Vanduo. Nukentėjusiam asmeniui reikia gerti labai daug vandens. Geriausia – su magniu, reikalingu širdies ir raumenų veiklai. Galite duoti gerti mineralinio arba paprasto vandens su ištirpinta magnio tablete.

Vėsus kompresas. Ant galvos perkaitusiajam uždėkite vėsų kompresą. Jeigu žmogus gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas kūnas, šlapius kompresus laikykite ant viso kūno. Dehidratacija vyksta labai greitai, todėl reikalingas skubus išorinis drėkinimas.

Draudžiama vaikščioti. Neleiskite ligoniui vaikščioti, jis privalo gulėti. Nepalikite ligonio vieno – vaikščiojimas ir kita fizinė veikla gali pasibaigti trauma, nes svaigstant galvai, sunku koordinuoti judesius.

Jeigu simptomai nesiliauja, o pirmoji pagalba neveiksminga (pavyzdžiui, nukentėjusysis išvemia visą vandenį), kuo greičiau kreipkitės į medikus. Kreipkitės ir tuomet, jeigu sparčiai kyla temperatūra ir ji aukštesnė nei 38°C.  Temperatūros jokiu būdu nemažinkite tam skirtais vaistais. Šio simptomo pašalinimas tik trukdytų suprasti tikrąją situaciją.

Nukentėjusiajam praradus sąmonę, negirdykite jo, nes jis gali užspringti. Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vežkite jį į ligoninės priimamąjį patys. Medikai tiksliai nustatys, kokia yra būklė ir kokie vaistai nuo saulės smūgio reikalingi.

Patyrus saulės smūgį, reikalingas kelių dienų poilsis. Jokiu būdu negalima laiko leisti saulėje ir daug judėti. Reikia laikytis gydytojo rekomendacijų.

APSAUGA NUO SAULĖS – BŪTINA!

Saulės smūgis iš tiesų rimta būsena ‒ juk pažeidžiamos žmogaus smegenys. Todėl visuomet esant kaitrai, šviečiant saulei, pridenkite galvą kepure, skrybėle ar skara. Kai kurie žmonės nemėgsta kepurių ir akinių nuo saulės, nes tai neva trukdo jiems orientuotis, trikdo įprastą būseną. Vis dėlto verčiau priprasti dėvėti galvos apdangalą nei vėliau patirti rimtą orientacijos ir visų organizmo funkcijų sutrikimą.

Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, pasistenkite didesnę laiko dalį likti pavėsyje. Dėvėkite galvos apdangalus ar nešiokitės skėtį, gerkite daugiau vandens nei įprasta, pasirūpinkite, kad ir jūsų artimieji pasirūpintų viso kūno apsauga.

Informaciją parengė:

Monika Šimkutė

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Tel. 8 687 42358

El. p. jaunimas@palangosvsb.lt