Kaip pirtis veikia mūsų sveikatą?

2017-12-20

Pirties atsiradimo pradžią galėtume laikyti jau akmens amžių. Higienos, profilaktikos ir gydymo tikslais pirtys buvo naudojamos nuo seniausių laikų. Įvairių kraštų pirtys yra skirtingos savo konstrukcija ir įrengimu, skiriasi ir vandens bei šilumos procedūros.

Pas mus geriausiai žinomos šių šalių pirtys:

tradicinė lietuviška pirtis
japoniška pirtis (kubilas, furoja, furo)
suomiška pirtis (sauna)
rusiška garinė pirtis
turkiška pirtis (hamama)
gruziniška pirtis (sieros vandens vonios)
indėniška pirtis.

Pirties veiksniai ir jų poveikis sveikatai

Pirtyje mus veikia šiluma, kuri stiprina ir gydo mūsų organizmą (gydymas šiluma vadinamas termoterapija). Priklausomai nuo pirties rūšies, tai gali būti įkaitintas sausas arba drėgnas oras, vandens vonia ar infraraudonieji spinduliai.

Pirtis nuima stresą. Dėl to ji dažniausiai ir naudojama, nes daugelis ligų (įskaitant ir plačiai paplitusias širdies ir kraujagyslių ligas) yra susijusios su nekontroliuojamu streso poveikiu. Pirtis mažina stresą, nes šiluma ir pirties aplinka veikia atpalaiduojanč Atsipalaiduoja raumenys, gerėja kraujotaka, išskiriami endorfinai (laimės hormonai), kurie po pirties pagerina mūsų nuotaiką.
Pirtis mažina raumenų ir sąnarių skausmus. Išskiriami endorfinai turi ir trankvilizuojantį poveikį – mažina sąnarių ir raumenų Išsiplėtusiomis nuo šilumos kraujagyslėmis priteka daugiau kraujo, greičiau gyja sumušimai ir kitos traumos, greičiau iš raumenų pašalinama pieno rūgštis ir kiti medžiagų apykaitos produktai. Japonų mokslininkai paskelbė, kad 3 kartus per savaitę taikydami pirties terapiją ir mankštos pratimus vandenyje jie sumažino fibromialgijos simptomus ir pagerino pacientų gyvenimo kokybę.
Pirtis padeda pasišalinti medžiagų apykaitos produktams ir nuodingosioms medžiagoms (detoksikuojantis poveikis). Daugelis iš mūsų per dieną mažai prakaituojame, nors stiprus prakaitavimas yra būtinas gerai sveikatai palaikyti. Pirtyje kūnui šylant suintensyvėjusi kraujotaka šilumą „neša“ į odos paviršių, kur milijonai prakaito liaukų, gavusios nervų sistemos signalus, pradeda gaminti ir išskirti prakaitą. Pirmiausias jų uždavinys yra atvėsinti kūną, todėl išskiriamo prakaito 99 proc. sudaro vanduo. Tačiau stipriai pirtyje prakaituodami mes galime sumažinti švino, vario, cinko, nikelio, gyvsidabrio ir kitų toksinių cheminių elementų, kurie pateko į mūsų kūną iš mus supančios kasdienės aplinkos.
Pirtis valo odą. Kada kūnas pradeda prakaituoti, nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės, oda tampa švaresnė, ima geriau funkcionuoti. Prakaitas nuo odos epidermio ir prakaito liaukų kanalėlių nuplauna bakterijas. Dėl sustiprėjusios kapiliarų apykaitos gerėja odos būklė. Pirtis tiesiogiai spuogų negydo, tačiau stiprus prakaitavimas išvalo gilesnius odos sluoksnius ir taip padeda odai išgyti.
Pirtis lemia gilesnį miegą. Daugelis iš mūsų tikriausiai pastebėjo, kad po pirties mūsų miegas gilesnis, labiau atpalaiduojantis. Mokslininkai teigia, kad lėtai krentant endorfinų lygiui, mažėja pakilusi kūno temperatūra ir pasireiškia raminantis pirties poveikis.
Pirtis teikia rekreacinę ir socialinę naudą. Tai taip pat svarbi pirties funkcija. Pirtis dažnai būna giminės, draugų susibūrimo vieta. Pirties aplinka ne tik atpalaiduoja, sveikatina, bet ir skatina atvirą, intymesnį, ramų pokalbį.
Pirtis gerina kardiovaskulinės sistemos veiklą. Veikiant šilumai ir kūnui kaistant, odos kraujagyslės išsiplečia, suintensyvėja širdies veikla. Esant pirtyje pagreitėja pulso dažnis (nuo 60-70 iki 110–120 arba net iki 140–150 kartų per minutę. Reguliariai lankydamiesi pirtyje mes ne tik treniruojame širdies raumenį ir geriname jo veiklą, bet ir padedame kūno reguliacinei sistemai. Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys padidėjusį ar sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą, prieš eidami į pirtį turėtų pasitarti su gydytoju.
Pirtis padeda išvengti peršalimo ligų. Vienos universiteto mokslininkų tyrimas patvirtino, kad pirties lankytojai rečiau serga peršalimo ligomis ir gripu. Tai aiškinama greitesne baltųjų kraujo kūnelių, kurie padeda kovoti su ligomis, užmušti virusus, gamyba. Be to, garinė pirtis gali sumažinti sinusų užgulimo, peršalimo ar alergijos simptomus (ypač jei pirtyje garinamas eukaliptų aliejus).

Keletas patarimų, kaip saugiau naudotis pirtimi:

Neikite į pirtį sočiai privalgę ar visiškai alkani. Prieš pirtį ir pirtyje nevartokite alkoholio. Išėjus iš kaitinimosi patalpos patariama atsigerti šalto vandens, kad atkurtumėte skysčių trūkumą, susidariusį intensyviai prakaituojant;
Neikite į kaitinimosi patalpą vieni, nepalikite joje vaikų be suaugusiojo priežiūros.
Prieš pirmą kartą eidami į kaitinimosi patalpą, palįskite po šiltu dušu. Kaitinimosi patalpoje rekomenduojama galvą pridengti kepure, atsisėdimui naudoti karščio nesugeriančius patiesalus;
Buvimo kaitinimosi patalpoje laikas yra individualus, paprastai jis būna apie 10–20 min., infraraudonųjų spindulių pirtyje – apie 30 min. Bendras maudymosi pirtyje laikas paprastai būna nuo 45 iki 120 min. Buvimas pirtyje neturi sukelti nemalonių jutimų, silpnumo. Pajutę silpnumą, iš karto išeikite iš kaitinimosi patalpos, atvėskite. Silpnumui nepraeinant, kvieskite medicinos pagalbą;
Po pirties rekomenduojama apsiprausti po dušu (nuplauti druskos ir prakaito likučius), su šampūnu išplauti plaukus;
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį arba sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą, sergantiems cukriniu diabetu (diabetinė pėda, diabetinės neuropatijos) ar turintiems kitų sveikatos problemų, prieš einant į pirtį reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

,,Pirtyje tiesiog gera ir dvasiai, ir kūnui. Pavargus nuo dienos darbų, streso, pirtyje galime atsipalaiduoti nuo rūpesčių, palepinti savo kūną ir sielą‘‘.