Jodas – vienas iš būtinų žmogaus organizmui mikroelementų
Jodas – vienas iš būtinų žmogaus organizmui mikroelementų. Remiantis atliktais Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių bei kitais tyrimais, jodo stoka maiste bei aplinkoje būdinga ir Lietuvos gyventojams. Lietuva priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje bei dirvožemyje jodo nėra arba yra labai mažai. Taigi žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems šiame dirvožemyje užaugintą maistą, taip pat nepakanka jodo. Tad vietinių maisto produktų vartojimas negali užtikrinti, kad žmonės gaus reikiamą šio mikroelemento kiekį.
Žmogaus organizme jodas reikalingas normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti. Jis būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Šie hormonai reguliuoja fizinį ir protinį vystymąsi, dalyvauja medžiagų ir energijos apykaitoje. Jodo trūkumas lemia ir intelektinius žmonių sugebėjimus.
Šio mikroelemento stoka sukelia ne tik skydliaukės sutrikimus, bet ir kretinizmo pasireiškimą bei daugiau sveikatos sutrikimų. Smegenų pažeidimas ir negrįžtamas protinis atsilikimas yra svarbiausi sutrikimai, kuriuos sukelia jodo trūkumas. Nustatyta, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas 15–20 proc. žemesnis, nei kitų regionų gyventojų. Labiausiai intelektinio išsivystymo sumažėjimas pasireiškia įvairaus amžiaus vaikams. Tokiems vaikams sunkiau sekasi mokslai, jie negali susikaupti bei sukoncentruoti dėmesio.
Pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai – net iki 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogaus organizmas gali gauti su maistu (58 proc. – su augaliniu, 32 proc. – su gyvuliniu) ir iki 4 proc. su geriamuoju vandeniu. Daugiausiai natūralaus jodo turintys produktai yra jūros žuvys ir jūros gėrybės.
Suaugusiems žmonėms rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 150 μg jodo per parą. Toks rekomenduojamas jodo kiekis nustatytas atsižvelgiant į kasdienį jodo išskyrimą su šlapimu ir jo kiekį maiste ne endeminėse vietovėse, taip pat siekiant palaikyti jodido kiekį plazmoje, viršijantį kritinę 0,10 mg/dl ribą, bei skydliaukės jodo atsargas, viršijančias kritinę 10 mg ribą.
Vienas efektyviausių būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – tai vietoje įprastos valgomosios druskos vartoti kokybišką joduotąją valgomąją druską.
Pirkdami joduotąją druską, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį:
- kuo druska buvo joduota: būtina prisiminti, kad kalio jodatas (KIO3 ) yra stabilesnis ir mažiau tirpus, nei kiti jodavimui naudojami komponentai;
- kokia jodo koncentracija druskoje: optimalus jodo kiekis – 20–40 mg jodo kilograme druskos;
- ar kokybiška ir nepažeista pakuotė;
- į pagaminimo datą ir galiojimo laiką.
!!! Be išvardytų dalykų, gyventojai turėtų žinoti, kad namuose druską derėtų laikyti sandariuose, neperšviečiamuose induose, nes jodas – lakus elementas. Taip pat naudinga pasižymėti datą, kada druskos pakuotė buvo atidaryta, nes per 3–6 mėn. nuo pakuotės atidarymo jodo druskoje beveik nelieka. Verdant, kepant maistą joduotąją druską reikėtų barstyti ruošimo pabaigoje ar ant jau paruošto maisto, nes jodo junginiai karštyje skyla.
Informacija parengta remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiaga.