Jei esate ramus ir laimingas, tikimybė sušalti – mažesnė!
Sušalimas (hipotermija) – tai kūno temperatūros nukritimas žemiau nei 35 °C. Paprastai sušąlama, kai aplinkos temperatūra žema (žemiau 0 °C), bet sušalti galima ir kai aplinkos temperatūra teigiama. Hipotermija ištinka ilgai būnant šaltame, drėgname ir vėjuotame ore arba vėsiame vandenyje. Įtakos taip pat turi ir emocinė įtampa, stresas. Esant ramiam ir laimingam – rizika sušalti yra mažesnė!
Žmogaus organizmas prisitaikęs taip, kad natūralią temperatūrą gali palaikyti bet kokiomis sąlygomis. Tačiau esant žemai temperatūrai, didelei drėgmei, stipriam vėjui, natūralus termoreguliacijos mechanizmas pradeda streikuoti ir kūnas nebepalaiko reikiamos temperatūros. Kai organizmas praranda daugiau šilumos nei spėja pagaminti, prasideda hipotermija. Hipotermijos simptomai vystosi lėtai, todėl nukentėjusysis nesuvokia palaipsniui kintančios fizinės ir psichinės būsenos.
Pagrindiniai hipotermijos simptomai yra šie: krečiantis drebulys, išblyškusi ir šalta oda, nekoordinuoti judesiai, mieguistumas, apatija, retas ir paviršinis kvėpavimas, silpnas pulsas, traukuliai, sąmonės pokyčiai: neaiški kalba, atminties sutrikimas, sumišimas, irzlumas, dezorientacija arba visiškas sąmonės praradimas.
Pirmosios pagalbos teikimo sušąlusiams žmogui algoritmas:
- Užtikrinti savo saugumą (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie nukentėjusiojo).
- Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys gabenkite į ligoninę.
- Apsaugokite nukentėjusįjį nuo tolesnio šalčio poveikio. Įneškite jį į šiltą patalpą. Jeigu tokios galimybės nėra, padarykite užuovėją ar priedangą nuo vėjo, sniego, lietaus. Po nukentėjusiojo kūnu padėkite nulaužtų medžio šakų, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su žeme. Nuvilkite drėgnus drabužius ir apvilkite sausais. Apvyniokite nukentėjusį antklode ar paguldykite į miegmaišį. Būtinai šiltai uždenkite galvą. Jeigu turite, naudokite termoizoliacinę plėvelę. Galima apkabinti nukentėjusį ir šildyti jį savo kūno šiluma.
- Jei nukentėjęs žmogus sąmoningas, duokite gerti jam šiltos arbatos, kavos, sultinio, pieno ir pan. Tik neduokite alkoholio.
- Jei žmogus be sąmonės, paguldykite jį ant šono.
- Būkite pasirengę imtis gaivinimo veiksmų (jei žmogus prarastų sąmonę ir nustotų kvėpuoti).
Praktiniai patarimai einant į lauką esant dideliam šalčiui:
- Prieš einant į lauką esant šalčiams, patartina pakankamai pavalgyti kaloringesnio maisto, kad
organizmas sugebėtų pagaminti daugiau energijos. - Pasiimkite termosą su karšta arbata ar kava.
- Be reikalo neikite iš namų, stenkitės likti namuose. Jei tai neišvengiama, tinkamai apsirenkite
- Lauke stenkitės būti kuo trumpiau.
- Nesileiskite į kelionę vienas, pakeliui stebėkite vienas kitą. Jei tenka keliauti vienam, informuokite artimuosius apie savo kelionės maršrutą.
- Neikite į lauką ką tik išsimaudę.
- Prieš eidami į lauką (ypač vaikai) veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu.
- Negerkite alkoholio. Pavartojus alkoholio, dėl išsiplėtusių odos kraujagyslių greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika.
- Nepatartina rūkyti. Nikotinas sutrikdo kraujotaką, tuomet padidėja galūnių nušalimo rizika.
- Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, šokinėti, judinti rankų, kojų pirštus, daryti veido grimasas.
- Venkite didelio fizinio krūvio, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį.
- Dėvėkite žiemai tinkamus rūbus, kad jie būtų laisvi, nevaržytų. Patartina mūvėti kumštines pirštines. Batus avėkite laisvesnius, kad nespaustų kojų pirštų. Būtinai dėvėkite kepurę.
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras linki nesušalti ir laikytis saugumo rekomendacijų!
Informacija parengta remianti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiaga.