Grėsmė sveikatai – helmintozės

Helmintozės – tai ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės, salmonelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą.

Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies. Kiekvienais  metais  visame  pasaulyje  helmintais  užsikrečia  ir  serga  daugiau  kaip  4  milijardai žmonių.

Užsikrėtimo helmintais grandinę sudaro šeši elementai:

1. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar gyvūnas.
2. Infekcijos sukėlėjai – helmintai.
3. Infekcijos išėjimo vartai – išeinamoji anga.
4. Perdavimo veiksniai – nešvarios rankos, užkrėstas maistas, vanduo, dirvožemis, žmogaus aplinkos objektai.
5. Imlus organizmas – žmogus arba gyvūnas.
6. Infekcijos įėjimo vartai – burna.

Helmintozės gali plisti tik tada, jei yra visi grandinės elementai. Pašalinus nors vieną elementą, užkertamas kelias užsikrėtimo galimybei bei helmintozių plitimui!

Lietuvoje labiausiai paplitusios helmintozės:

• Enterobiozė. Enterobiozės sukėlėjas – Enterobius vermicularis arba liaudiškai – spalinės. Enterobiozė, dažniausiai pasireiškia perianalinės (išeinamosios angos) srities niežuliu.
• Askaridozė. Askaridozė yra parazitinis susirgimas, kuri sukelia 10–30 cm ilgio apvalios, į slieką panašios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides).

      * Per pirmą 2017 metų pusmetį Lietuvoje užsikrėtusiųjų askaridėmis padaugėjo beveik dešimtadaliu palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

• Toksokarozė. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos.

  * Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 69 susirgimų toksokaroze atvejai. Kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo didesnis nei miesto.

• Trichineliozė. Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Dabartiniu metu žinomos 8 trichinelių rūšys. Visos trichinelių rūšys yra pavojingos žmogui. Žmonės dažniausiai užsikrečia vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių kiaulių ir šernų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis.

    * Per pastaruosius penkerius metus (2012–2016) sergamumas trichinelioze mūsų šalyje palaipsniui mažėjo, tačiau išliko didesnis už Europos Sąjungos šalių vidutinį.

Kiti rečiau pasitaikantys kirmėliniai susirgimai:

Kaspinuočių sukeliamos ligos. Kaspinuočiai yra plokščiosios kirmėlės. Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis ir mažasis.

• Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) sukelia ligą, kuri vadinama difilobotrioze, ir yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jo ilgis siekia iki 10–20 metrų. Žmogaus organizme gyvybingas būna iki 30 metų. Užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, kurioje buvo žuvinio kaspinuočio lervų.
• Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) sukelia teniarinchozę. Jis parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5–10 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios ar blogai termiškai paruoštos jautienos, kurioje buvo jautinio kaspinuočio lervų.
• Mažasis kaspinuotis (Hymenolepis nana), sukeliantis himenolepidozę, būna 0,5–5 centimetrų ilgio. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris su išmatomis išskiria jau subrendusių parazito kiaušinėlių. Dažniau užsikrečia vaikai.
• Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium), sukeliantis teniazę, būna 1,5–2 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia kaspinuočio lervomis valgydamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, kurioje yra kiaulinio kaspinuočio lervų. Jei žmogus užsikrečia kiaulinio kaspinuočio kiaušinėliais, jis kaspinuočiui tampa tarpiniu šeimininku. Šiuo atveju su kraujo tėkme iš kiaušinio išsiritusi lerva patenka į įvairius organizmo audinius. Žmogaus raumenyse, odoje, smegenyse išauga kaspinuočio lervų – cisticerkų, žmogus suserga pavojinga liga –cisticerkoze.
• Šuninis kaspinuotis sukelia ligą, vadinamą echinokokoze. Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva. Ji įsiskverbia į žarnos sienelę, patenka į kraujo apytakos ratą ir dažniausiai nunešama į kepenis, rečiau į plaučius ar kitus organus. Pradeda augti gyvybinga lerva, kuri formuoja didelio skersmens pūsles.

* Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota beveik keturis kartus daugiau echinokokozės atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį.

REKOMENDACIJOS, PADEDANČIOS IŠVENGTI UŽSIKRĖTIMO HELMINTOZĖMIS:

• Plauti rankas pasinaudojus tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą;
• Ugdyti vaikų higienos įgūdžius, pratinti plauti rankas su muilu prieš valgant ar ruošiant maistą, pažaidus su gyvūnais, po darbų ar žaidimų lauke;
• Žmonų ir gyvūnų išmatomis neteršti dirvožemio, vandens telkinių;
• Dažnai skalbti drabužius ir patalynę;
• Nevalgyti neplautų uogų, vaisių ir daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens telkinių;
• Nevalgyti žalios ar termiškai per mažai apdorotos žuvies ir mėsos;
• Nežaisti su valkataujančiais gyvūnais;
• Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai;
• Rūpintis savo augintinių švara ir sveikata.

Informaciją parengė:

Agnė Leonavičiūtė

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Tel. 8 624 57998

El. p. stiprinimas@palangosvsb.lt