Gegužės 31-oji – Pasaulinė diena be tabako

Palangos visuomenės sveikatos biuro specialistai nori priminti, kad tabako dūmai kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, tačiau pasklidę aplinkoje kenkia ir kitų asmenų sveikatą. Cigaretėse yra daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, iš kurių ne mažiau 400 yra nuodingos. Kai užsitraukiate dūmą, temperatūra cigaretėje sukyla iki 700°C. Karštis ardo tabaką, išskirdamas toksinus, kurie daro žalą žmogaus organizmui.

Pagrindinės tabako sudedamosios dalys ir jų poveikis organizmui:

Dervos – tai grynas bevandenis nikotino neturintis dūmų kondensatas. Įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina orą iškvepiant. Likusios nusėda ant dantų paviršiaus, įtakodamos jų gelsvą, o kartais net rudą spalvą, taip pat gerklėje ir plaučiuose, žudydamos plaučių ląsteles. Cigaretės su mažesniu dervų kiekiu yra tik mitas. Cigarečių gamintojai padaro filtruose mažytes tuštumas, kad sumažintų įkvepiamų dervų kiekį, tačiau laikydami cigaretę tarp pirštų, daugumą šių tuštumų blokuojamos, o norint gauti įprastą nikotino dozę, rūkant tokias cigaretes įtraukiama stipriau ir giliau – rūkymo žala organizmui išlieka tokia pati. Dervos gali sukelti plaučių emfizemą ir vėžį.

Nikotinas – tai alkaloidas, randamas tabake. Tik užsirūkius, jau per pirmąsias sekundes nikotinas pradeda veikti smegenyse esančius neurotransmiterius, susijusius su malonumo pojūčiu. Tai lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios greitai įprantama. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko nikotinas sukelia pripratimą ir tampa sudėtinga atprasti nuo rūkymo. Nikotinas skatina koronarinę širdies ligą. Vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino, tokia dozė, suleista į veną, būtų mirtina.

Anglies monoksidas – tai cheminė formulė CO, bekvapės, bespalvės ir beskonės dujos. Anglies monoksidas susidaro nevisiškai sudegus organiniams junginiams. Rūkant, anglies monoksido koncentracija kraujyje padidėja 1 proc. Patekęs į kvėpavimo sistemą anglies monoksidas greitai prasiskverbia į eritrocitus ir trukdo į juos patekti deguoniui, t. y. susijungia su hemoglobinu ir sudaro glaudų junginį karboksihemoglobiną, negalintį prijungti ir transportuoti deguonies. Anglies monoksidas, pakeisdamas deguonį hemoglobine, blokuoja kvėpavimo fermentą. Organizme atsiradus deguonies badui bei tiesiogiai neurotropiškai veikiant anglies monoksidui, labiausiai nukenčia centrinės nervų sistemos veikla. Sutrikimai pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu, vangumu, raumenų silpnumu, sąmonės pritemimu arba jos netekimu, cianoze. Rūkant nėštumo periodu anglies monoksidas cigaretėse sumažina deguonies tiekimą, kurio reikia vaiko augimui ir tai gali pakenkti jo raidai.

Kaip mesti rūkyti?

Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis link užsibrėžto tikslo. Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus. Bandantieji mesti rūkyti palaipsniui praeina šio proceso etapus, kurių metu keičiasi požiūris į savo rūkymą ir metimą rūkyti. Plačiau skaitykite ČIA.

Informaciją parengė:

Lina Martinkienė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Informacija parengta remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateikta medžiaga.