Didėja sergamumas vėjaraupiais
Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio amžiaus vaikai – tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Kaip užsikrečiama?
Vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo sergančiojo, jam kostint, čiaudant, kalbant, taip pat tiesiogiai per odą – liečiant bėrimus. Jei sega nėščioji – virusas gali būti perduodamas per placentą. Vėjaraupių virusas ypač lakus, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl užsikrėčiama tik uždarose patalpose.
Kokie yra ligos simptomai?
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 – 3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi, iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūnant, užsideda šašas. Beria bangomis, kas 1 – 2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės.
Kaip gydyti vėjaraupius?
Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Svarbiausia – higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.
Ar yra profilaktika?
Veiksmingiausia apsauga nuo vėjaraupių – skiepai, todėl rekomenduojama skiepyti:
- visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 12 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – parotitinės infekcijos – raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams (vyresniems nei 12 mėn.) ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
- suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką;
- asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus);
Koks sergamumas vėjaraupiais mūsų šalyje?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. užregistruota daugiau vėjaraupių atvejų nei 2016 m. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.
*Vėjaraupiais sergama ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį.
Ar persirgus susidaro imunitetas?
Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms, pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Informaciją parengė:
Viktorija Serapinienė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel. 8 624 57998
El. p. aktyvumas1@palangosvsb.lt
Informacija parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis
