Dėl informacijos nustačius skarlatinos atvejį ugdymo įstaigoje
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis nuo 2022 m. gruodžio mėn. stebimas invazinės A grupės streptokokinės infekcijos atvejų pakilimas Airijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Kai kuriose iš šių šalių pranešta apie padidėjusį mirčių skaičių susijusį su invazine A grupės streptokokine infekcija. Nustatyta, kad dažniausiai serga vaikai iki 10 metų amžiaus. Tikėtina, kad invazinės A grupės streptokokinės infekcijos atvejų pakilimas vaikų iki 10 metų amžiaus grupėje yra susijęs su pastaruoju metu padidėjusia kvėpavimo takų virusų, įskaitant sezoninį gripą ir respiracinį sincitinį virusą (RSV) cirkuliacija.
A grupės streptokokinė infekcija dažniausiai sukelia lengvas ligas, tokias kaip angina, ryklės uždegimas, pūlinėlinė ir skarlatina. Tačiau, retais atvejais, ši infekcija gali sukelti invazinę A grupės streptokokinę infekciją, kuri gali pasireikšti gyvybei grėsmingomis būklėmis (bakteriemija, toksinio šoko sindromu, pneumonija, meningitu ir t.t.). Invazinė infekcija atsiranda, kai bakterijos prasiskverbia pro žmogaus organizmo imuninę apsaugą. Didesnę riziką susirgti turi vaikai, kurių nusilpęs imunitetas, pavyzdžiui, sergantys virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip vėjaraupiai ar gripas, besigydantys nuo onkologinės ligos.
Analizuojant daugiametį Lietuvos sergamumą skarlatina stebima, kad sergančiųjų padaugėja žiemos mėnesiais, ankstyvą pavasarį ir, kad daugiausiai serga vaikai. 2020–2021 metais atitinkamai buvo užregistruoti 709 ir 74 atvejai, iš jų 100 proc. sudarė vaikai, 2022 metais nustatyti 679 skarlatinos atvejai, iš jų 99,2 proc. (674 atvejai) diagnozuoti vaikams iki 17 metų amžiaus. Prieš pandemiją 2019 metais užregistruoti 2 736 atvejai, iš jų 99,5 proc. sudarė vaikai.
Skarlatinos pagrindiniai simptomai yra aukšta temperatūra (iki 39–40 °C), gerklės skausmas, apsunkintas ryjimas, pilvo skausmas, vėmimas, padidėję limfmazgiai, bėrimas. Infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Ligos sukėlėjai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, per ligonio užkrėstus daiktus, maistą. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai. Asmenys šia liga gali sirgti daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
Asmuo susirgęs skarlatina nedelsiant turi kreiptis į šeimos gydytoją. Bendravusius su ligoniu vaikus reikėtų stebėti 7 dienas. Tėveliai ar globėjai namuose, vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina, turi matuoti temperatūrą, apžiūrėti gerklę, liežuvį, įvertinti ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t.y. brolių, sesių – tėveliai turėtų stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokie atsirastų – laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą.
Vaikų ugdymo įstaigose nustačius skarlatinos atvejį / protrūkį turi būti atliekamas nuolatinis valymas ir dezinfekcija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-946 ,,Dėl užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengta informacija
