Ar žinojote, kad žmogus pramiega apie trečdalį savo gyvenimo?

2021-03-16

Žmogus turėtų pramiegoti apie trečdalį savo gyvenimo. Jei šis laikas nevisavertis, tikėtina, kad ir likusieji du trečdaliai nebus kokybiški. Nemiga įvairiais amžiaus tarpsniais vargina apie 35–40 proc. žmonių. Nepakankamai miegančių žmonių prastesnė atmintis, silpnėja aplinkos suvokimo ir pažinimo gebėjimai, jiems sunkiau mokytis ir įsisavinti naujas žinias. Dėl miego sutrikimų galimi galvos skausmai, nuolatinis alkis. Miegas svarbus visų organų ir sistemų veiklai!

Nekokybiškas miegas – sutrikusi sveikata bei pablogėjusi gyvenimo kokybė

Jau skelbiama mokslo straipsnių apie Kinijos medikų, gydžiusių COVID-19 sergančius pacientus, persidirbimą, perdegimą darbe, nekokybišką miegą (miego nebuvimą) ir jų sveikatos sutrikimus. Dirbantys pamainomis bei daug streso darbe patiriantys žmonės savo imunitetą alina. Taip pat įrodyta, kad nerimas bei depresyvi nuotaika ir miego sutrikimai yra tiesiogiai susiję. Tačiau net ir nemigos nevarginami žmonės gali jaustis mieguisti. Dėl to ilgainiui blogėja atmintis, sunku priimti svarbius sprendimus. Dėl 25 proc. autoįvykių keliuose ir nelaimingų atsitikimų darbe, rodo tyrimai, kalti mieguisti ar nepailsėję žmonės. Taigi, jeigu snaudžiate darbe, užsnūstate automobilyje laukdami šviesoforo signalo, jeigu dieną darbingumui palaikyti nuolat gurkšnojate kavą, vertėtų susirūpinti: ar mieguistumas nėra rimtų sveikatos sutrikimų simptomas?

Miego kokybe derėtų susirūpinti, jei Jūs:

be priežasties dažnai prabundate naktį;
dieną jaučiatės mieguisti ir nepailsėję;
miegodami periodiškai nustojate kvėpuoti (miego apnėja), jeigu knarkiate;
gydymas nuo nemigos nėra veiksmingas;
miegant nevalingai trūkčioja galūnės;
sunku užmigti dėl neramių kojų sindromo;
vargina sunkūs sapnai, lunatizmas.

Kaip paversti savo miegą itin kokybišku?

Į lovą eiti tik tuomet, kai ateina mieguistumo jausmas.
Nevalgyti, nežiūrėti televizoriaus, nedirbti su kompiuteriu lovoje – ji skirta tik miegui.
Jei nepavyksta užmigti, keltis iš lovos ir išeiti iš miegamojo. Grįžti tada, kai grįš mieguistumo jausmas. Vėl atsibudus – procesą pakartoti. Tokia technika padeda išmokti lovą sieti su greitu užmigimu, o ne bandymu užmigti.
Naudoti žadintuvą ir keltis kiekvieną rytą tuo pačiu metu, nepriklausomai, kiek ilgai ar kokybiškai miegojote nakties metu. Toks įprotis padės organizmui įgyti pastovų miego ir budrumo ritmą.
Nevartoti produktų, kurie turi kofeino, likus 6 ar mažiau valandų iki ėjimo miegoti.
Nikotinas, ypač prieš miegą ar pabudus naktį veikia stimuliuojančiai, todėl vengti jo.
Vengti alkoholio, ypač vėlai vakare, alkoholio nevartoti kaip migdančios priemonės. Alkoholis labai klastingas: užmigti lyg ir lengviau, tačiau naktį galimi prabudimai jaučiant nerimą, nemalonius pojūčius širdies plote ar kt.
Vengti gausaus valgymo prieš miegą. Vakarieniauti ne vėliau kaip 2 valandos iki miego.
Reguliarus mankštinimasis teigiamai veikia miegą, tačiau labai intensyvus sportas likus 3–4 valandoms iki miego gali lemti blogesnę miego kokybę.
Pasirūpinti, kad miego aplinka būtų tamsi ir rami, oro temperatūra apie 16–18 laipsnių.
Pasirūpinti, kad lova nebūtų per minkšta, patalynė ir kūnas švarūs, drabužiai nevaržytų kūno judesių.
Esant nepageidaujamiems garsams naktį, naudoti ausų kištukus, kurie padeda sumažinti triukšmą.
Ramesniam miegui užtikrinti naudoti miego akinius.