Alergenų imunoterapija – kas tai?
Alergija – tai sustiprėjęs organizmo atsakas susidūrus su įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pvz., namų dulkių erkėmis, žiedadulkėmis ar gyvūnų pleiskanomis. Šias daleles, vadinamas alergenais, organizmo imuninė sistema atpažįsta kaip pavojingus “įsibrovėlius” ir esant kontaktui su jomis, pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais, sukelia alerginį uždegimą.
Alergija gali pasireikšti alerginiu rinitu arba rinokonjuktyvitu (vandeningos nosies išskyros, nosies gleivinės užburkimas, čiaudulys, nosies arba gomurio niežėjimas, akių junginės uždegimas), alergine bronchų astma (švokštimas, švilpimas iškvėpimo metu, dusulys, veržimo (sunkumo) pojūtis krūtinėje, kosulys – ypač nakties metu ir anksti ryte).
Alergijos simptomų įtaka gyvenimo kokybei
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alergijos simptomai neigiamai veikia ligonio gyvenimo kokybę: sutrikdo miegą, aktyvią veiklą. Žmogus tampa nedarbingas ir t.t. Miegas sutrinka 77 proc. pacientų, nuolatinį nuovargį jaučia 46 proc. pacientų. Sumažėja darbo efektyvumas, sutrinka gebėjimas įsisavinti žinias mokykloje, mokytis.
Yra skiriamos sezoninė ir nuolatinė alergijos. Sezoninė alergija priklauso nuo sezono klimato. Ją gali sukelti medžių, žolių, grūdinių kultūrų, piktžolių žiedadulkės. Nuolatinės alergijos simptomai juntami pastoviai visus metus. Ją gali sukelti namų dulkių erkės, (jos dažniausiai būna miegamajame (lovose, kilimuose ir t.t), naminiai gyvūnai, ypač katės ir šunys (jie gali sukelti alerginę reakciją net jeigu nėra tiesioginio kontakto su gyvūnu), mikroskopiniai grybai (pelėsiai) -jie auga drėgnose, mažai vėdinamose patalpose 15-30 laipsnių temperatūroje.
Alerginių kvėpavimo takų (rinito, bronchų astmos) gydymas yra paremtas aplinkos kontrole, alergenų vengimu, vaistų nuo alergijos vartojimu ir alergenų imunoterapija.
ALERGENO VENGIMAS
Esant alergijai žiedadulkėms, beveik neįmanoma išvengti alergenų.
Esant alergijai namų dulkių erkėms ir naminiams gyvūnams, alergeno vengimas yra pirmas žingsnis, siekiant palengvinti alergijos simptomus. Daugeliu atvejų alergeno vengimas nėra pakankamai efektyvi gydymo priemonė.
VAISTAI NUO ALERGIJOS
Vaistai nuo alergijos, slopina ligos simptomus ir alergijos pasekmes – alerginį uždegimą. Sergant astma, bronchų spazmo sukeltiems simptomams slopinti vartojami bronchus plečiantys vaistai. Visi šie vaistai vadinami simptominiais, kadangi jie mažina, lengvina simptomus, bet deja, nepašalina alerginės ligos priežasties. Jie vartojami, kai atsiranda. Nustojus juos vartoti, simptomai vėl gali atsirasti.
ALERGENŲ IMUNOTERAPIJA
Tai gydymo būdas, veikiantis alergijos atsiradimo priežastis. Tikslas – sumažinti paciento jautrumą alergenui, kartu pakeičiant imuninį atsaką ir užtikrinant alergeno toleravimą. Pirminiame gydymo etape alergeno dozės palaipsniui yra didinamos. Toliau, tęstiniame etape gydymas tęsiamas 3-5 metus, vartojant vienodas alergenų dozes. Alergenų imunoterapijos poveikis, išlieka ilgą laiką net ir pasibaigus gydymo laikotarpiui.
Tai vienintelis gydymo būdas, kurio tikslas – pakeisti organizmo atsaką į alergeną, tai yra paveikti ligos priežastį.
Alergenų imunoterapija gali būti dviejų formų: poodinė arba poliežuvinė. Nepaisant to, kokia forma paskiriama ilgalaikiam gydymui, alergijos simptomai pradeda silpnėti jau po kelių mėnesių nuo vartojimo pradžios. Optimali gydymo trukmė – 3 metai. Pasibaigus gydymo laikotarpiui, pacientas jaučia ilgai trunkantį imunoterapijos poveikį – alergijos simptomai sumažėja dar keletui metų. Tai yra pagrindinis alergenų imunoterapijos pranašumas, lyginant ją su gydymu vaistais nuo alergijos.
Norėdamas pasiekti tikslą, pacientas atidžiai turi vykdyti gydytojo nurodymus, kaip teisingai naudoti imunoterapiją.
Šis alerginių ligų gydymo metodas yra pagrįstas moksliniais tyrimais paremta medicina ir užtikrina veiksmingesnius gydymo rezultatus.
Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Indrė Steponavičienė
Tel.: 8 624 57 998
El. paštas: aktyvumas@palangosvsb.lt