„ŽIV infekuotas“ – bauginanti diagnozė, tačiau ne mirties nuosprendis

Nuo 1988 m. gruodžio 1 d. minima Pasaulinė AIDS diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Šios dienos tikslas – propaguoti brandesnį visuomenės, politikų ir žiniasklaidos požiūrį į ŽIV infekciją ir su šia liga susijusias problemas. 2017 metų šūkis – „Mano sveikata, mano teisė“.

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) atrastas 1980 m. Kalifornijoje. Viruso kilmė siejama su beždžionėmis – manoma, kad beždžionių SIV virusas mutavo ir tapo žmogaus gyvybei itin pavojingu ŽIV  virusu. ŽIV sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.

Situacija Lietuvoje

2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis padidėjo nuo 5,4 atvejo  2015 metais iki 7,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2016 metais. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2016 metais užregistruoti  Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, žemiausi – Panevėžio ir Kauno apskrityse. Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims). Tai 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

ŽIV tipai

Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau nei ŽIV-1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu.

ŽIV ir AIDS skirtumai
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

ŽIV plitimo būdai
1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.
Virusas NEPLINTA: per vabzdžių įkandimus, naudojantis bendru tualetu, baseinu, bučiuojantis, prisilietus, naudojantis bendrais stalo įrankiais!

Ligos eiga

Po užsikrėtimo praėjus 2 – 4 savaitėms pasireiškia ūmus ŽIV sindromas (50 – 90 proc. užsikrėtusiųjų), kurio metu jaučiami panašūs į gripo simptomai: karščiavimas, galvos skausmai, bėrimai, pykinimas, vėmimas ir pan. Po 6 – 12 savaičių jau galima atlikti laboratorinę diagnostiką ŽIV diagnozei nustatyti (inkubaciniu periodu, įprastai trunkančiu nuo 3 iki 6 savaičių, ŽIV antikūnai gaminami, tačiau jų aptikti nepavyksta). Tada seka kitas ligos etapas, vadinamas besimptominiu laikotarpiu, trunkantis vidutiniškai 8 – 10 metų,  po kurio išsivysto simptominė (progresuojanti) ŽIV infekcija ir AIDS.  ŽIV simptomai priklauso nuo imuninės sistemos išsekimo laipsnio.

Profilaktika

Veiksmingiausias būdas išvengti ŽIV infekcijos – lytinis susilaikymas ir susilaikymas nuo švirkščiamųjų narkotikų.

• Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį; jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga (LPL), būtina ją išsigydyti, nes sergant kita LPL padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.
• Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais;
• naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.
• ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami ARV vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi. Taikomos apsaugos priemonės perinatalinio ŽIV perdavimo pavojų sumažina iki 2 procentų.
• Egzistuoja poekspozicinė ŽIV profilaktika – prevencinis gydymas, skiriamas įvykus galimam užsikrėtimui darbo metu, atliekant profesines pareigas ir/arba smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims, jei atvejis užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

„Laiku diagnozavus ŽIV ligą, laiku pradėjus kokybišką gydymą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą, o gyvenimo trukmė, atskirų tyrimų duomenimis, gali būti ilgesnė nei be ŽIV infekcijos“ – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Informaciją parengė:

Agnė Leonavičiūtė

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Tel. 8 624 57998

El. p. stiprinimas@palangosvsb.lt

Informacija parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis.