Antibiotikai – ne visada geriausias sprendimas

2017-11-15

Lapkričio 13 – 19 d. minima Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, kylančias dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo. Skelbiamas šūkis: „Prieš pradėdami vartoti antibiotikus pasitarkite su gydytoju!“.

Antibiotikai (arba antimikrobiniai vaistai) – tai vaistai, naikinantys bakterijas ar sustabdantys jų augimą. Antibiotikai gydo infekcijas, kuriomis serga žmonės, gyvūnai, o kartais net ir augalai. Pabrėžtina, jog antibiotikai yra skirti bakterinėms infekcijoms gydyti – jie negydo virusinių infekcijų. Tačiau ne visi antimikrobiniai vaistai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine struktūra ir poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių.

Šiek tiek istorijos

Antibiotikų atsiradimo istorijoje svarbiausią vaidmenį vaidina britų mokslininkas A. Flemingas (1881 – 1955). Vaistą, išgelbėjusį (ir iki šiol gelbstintį) milijonus gyvybių, A. Flemingas atrado 1928 m. Laboratorijoje atliekamų tyrimų metu, viena iš jo stafilokokinių kultūrų dėl oro poveikio supelijo. Mokslininkas pastebėjo, jog ten kur atsirado pelėsiai, dingo bakterijos. Taip buvo atrastas penicilinas (pagal jį gaminančių pelėsių, Penicillium notatum, pavadinimą) – antibiotikas – plačiai naudojamas iki šiol.

Didžiulė šiandienos problema – atsparumas antibiotikams

Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, sukeliamas bakterijų genų mutacijos, kai mikroorganizmai prisitaiko prie juos žudančio vaistų poveikio. Reiškinys atsiranda dėl per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimo, kuris paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Bakterijos tampa atsparios, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gali reikėti daugiau priežiūros ir alternatyvių ir brangesnių antibiotikų, kurie taip pat gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį sveikatai.

Atsparumas antibiotikams kelia grėsmę visuomenės sveikatai

Kol antibiotikai nebuvo atrasti, milijonai žmonių mirdavo nuo bakterijų sukeltų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas ar pooperacinės žaizdos infekcija. Kai buvo atrasti ir pradėti vartoti antibiotikai, vis daugiau bakterijų, kurios iš pradžių buvo joms jautrios, tapo atsparios ir surado būdų pasipriešinti antimikrobiniams vaistams. Bakterijų atsparumas vis didėja, o pastaraisiais metais atrandama ir rinkoje pasirodo mažai naujų antibiotikų, atsparumo antibiotikams problema dabar kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai. Taip pat padėtį blogina ir tai, jog atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios yra atsparios keliems antibiotikams tuo pat metu. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams.

Ką turime daryti?

Už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą atsakingi esame visi. Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos. Kiekvienas iš mūsų turi laikytis šių rekomendacijų:

Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
Nevartoti antibiotikų likučių.
Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.

Kiekvieno mūsų užduotis – racionalus antibiotikų vartojimas.