Legionas prieš legioneles

Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia vandenyje gyvenančios bakterijos, legionelės (Legionella). Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos. Nors ir ne visada plačiai aptariama, ši liga yra rimta grėsmė visuomenės sveikatai, sukelianti pavojingas ir net mirtinas pasekmes, todėl svarbu žinoti ir suprasti, kaip nuo jos apsisaugoti. Išsami informacija apie legioneliozę pateikiama neseniai sukurtoje interneto svetainė “Legionas prieš legioneles” https://legionas.nvsc.lt/.

Plitimo būdai

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20 – 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Rizikos grupės 

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Mano teisės ir pareigos

1. Kreiptis į BNO administratorių, jei karšto vandens temperatūra čiaupe per žema (<50°C).

2. Kreiptis į savivaldybę, kai pastato administratorius/bendrija/jungtinės veiklos sutarties dalyvis nevykdo įsipareigojimų.

3. Prižiūrėti karšto vandens įrenginius ir vandens temperatūrą vartojimo vietoje (nebūtų žemesnė nei 50°C).

4. Tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų karšto vandens tiekimo įrenginių būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti juos taip, kad jie neblogintų karšto vandens bei cirkuliacijos kokybės.

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo prievolė nurodyta ŠTVT 235.1. p., prižiūrėtojo ŠTVT 138 p., karšto vandens tiekėjo ŠTVT 231 p. ir šilumos tiekėjo ŠTVT 129 p., ŠTVT 130 p. prievolės ir atsakomybės. ŠILUMOS TIEKIMO IR VARTOJIMO TAISYKLĖS

5. Prižiūrėti geriamojo vandens įrenginius, kai iš higienos normas atitinkančio geriamojo vandens ruošiamas karštas vanduo – reguliariai apžiūrėti nuosavą vandentiekio tinklą ir įrenginius bei ne rečiau kaip kartą per metus išplauti vamzdyną, pažymėdamas pastato techniniame pase. Reikalavimas nurodytas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 168 punkte, Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2023-07-25).

6. Sekti pastato administratoriaus/bendrijos/ jungtinės veiklos sutarties nurodymus apie vykdomas prevencines priemones.

7. Kreiptis į VMVT dėl geriamo vandens kokybės.