Spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena
Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šių metų dienos tema „Žengdami į ateitį išnaudokime vyresnių žmonių talentus, didinkime jų indėlį į visuomenę“. Diena skirta skatinti vyresnio amžiaus žmones kuo aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, didinti jų indėlį kuriant visuomenės gerovę. Raginama nepamiršti vyresnio amžiaus žmonių sugebėjimų, talentų bei būti atidiems jų poreikiams, teisėms ir pasirinkimams.
Jungtinės Tautos, minint 2017 m. Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, rekomenduoja:
- Atkreipti dėmesį į sąlygas ir priemones, įgalinančias vyresnio amžiaus žmones aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, įskaitant saugiai naudotis sveikatos priežiūros, teisinėmis ir finansinėmis paslaugomis, turėti reguliarias pajamas.
- Pašalinti kliūtis vyresnio amžiaus žmonėms aktyviai dalyvauti ir įnešti didesnį įnašą į visuomenės gerovę, sudaryti jiems galimybes naudotis naujausiomis technologijomis, gauti informaciją, galimybę šviestis ir mokytis visą gyvenimą.
Istoriniame kontekste gyventojų senėjimas yra viena didžiausių žmogaus sėkmės istorijų, atspindinčių pažangą visuomenės sveikatos, medicinos, švietimo ir ekonominės plėtros sferose. Žvelgiant į pastaruosius dešimtmečius, matoma, jog nuo 1980 m. žmonių skaičius, kurių amžius 60 metų ir vyresni, padvigubėjo. Tačiau dabar populiacijos senėjimas traktuojamas ne tik kaip visuomenės laimėjimas, bet ir kaip daugybė iššūkių sveikatos priežiūros, pensijų sistemos bei darbo rinkos sritims. Siekant įveikti sunkumus, kylančius dėl sparčiai senstančios visuomenės, susiduriama su sąvoka “sveikas senėjimas”.
Kas tai?
Sveikas senėjimas – tai pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų ir tikslų. Sveikas senėjimas apibrėžiamas kaip „galimybių užsitikrinti fizinę, socialinę, psichikos sveikatą optimizavimo procesas, kuriuo siekiama įgalinti pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe“.
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką sveikam senėjimui: užimtumas, psichikos sveikata, aplinka, mityba, fizinis aktyvumas, traumų prevencija, žalingi sveikatai įpročiai, vaistų vartojimas, profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos.
Rekomendacijos, padedančios senti sveikai:
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas.
Rekomenduojama saikingai naudoti sočiųjų riebalinių rūgščių ir daugiau augalinių skaidulų turintį maistą, vaisius ir žalias daržoves, vartoti maisto produktus, turinčius daugiau kalcio ir vitamino D kaulų lūžių profilaktikai. Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai.
Rekomenduojama 4–5 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei.
Psichikos sveikatos stiprinimas, žalingų įpročių atsisakymas.
Aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime, metimas rūkyti, alkoholinių gėrimų atsisakymas, užimtumas gerina pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę.Taip pat ypač svarbu psichikos sveikatos stiprinimas, nes vyresniame amžiuje dažnai susidurama su depresija – ja serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių.
Naudojimasis profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugomis.
Rekomenduojama skiepytis nuo tokių užkrečiamųjų ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas. Būtina kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų eigą, jų paūmėjimus.
Racionalus vaistinių preparatų naudojimas.
Pagyvenę žmonės, pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį, yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. Rekomenduojama vartoti vaistus tik pasikonsultavus su gydytoju bei atidžiai išsinagrinėjus vaisto informacinį lapelį. Racionalus vaistų vartojimas ir ligonių sauga turėtų tapti pagyvenusių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo prioritetu.
Traumų prevencija.
Dėl įvairių sveikatos problemų vyresni nei 60-65 metų asmenys traumas patiria dažniau. Neretai pagyvenę žmonės patiria traumas dėl eismo įvykių, buitinių nudegimų, skendimų, apsinuodijimų, tačiau dažniausia susižalojama pargriuvus ar nukritus iš aukščiau. Pagrindinė kritimų priežastis yra ta, jog vyresnio amžiaus žmogus dažniausiai yra nepakankamai fiziškai stiprus, turi pusiausvyros ir regėjimo sutrikimų. Dėl to susidariusiose situacijose (dažniausiai stresinėse) yra neapskaičiuojamos kūno galimybės ir atsitinka įvairios traumos. Dažniausiai susižalojama namų aplinkoje.
Dėl šių priežasčių pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama gerinti ir stiprinti fizinę būklę bei kurti saugią aplinką namuose.
Vadinasi, senatvė nebūtinai turi ateiti kartu su liga ar vargais – rūpindamiesi savo sveikata galime senti oriai, nepatirdami didelių sunkumų!
Senatvė, tai savotiškas asmenybės renesansas, nes atsiradęs laisvas laikas pražysta naujais pomėgiais, darbais ir pasiekimais. [A.Gruen]
Informaciją parengė:
Agnė Leonavičiūtė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel. 8 624 57998
El. p. stiprinimas@palangosvsb.lt
Informacija parengta remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiaga.
