Bauginanti diagnozė – Alzheimerio liga

2017-09-21

Rugsėjo 21 -oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena, kuria siekiama atkreipti visos visuomenės dėmesį į tai, kad kiekvienas iš mūsų gali padėti žmonėms, išgirdusiems šios ligos diagnozę bei pasiūlyti pagalbą jų artimiesiems.

Senstanti populiacija ir pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas – ryški šių dienų tendencija. Senatvėje susiduriama su faktoriais, keliančiais stresą, pavyzdžiui, mažėjančiu funkciniu pajėgumu ar socialine izoliacija, kurie turi neigiamą įtaką asmens fizinei ir psichinei sveikatai. Taip pat yra sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškia tik vyresniame amžiuje. Vienas iš jų – demencija arba senatvinė silpnaprotystė.

Demencija – tai sindromas, kurį sukelia lėtinė ar progresuojanti smegenų liga, ir kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. Viena dažniausių demencijos priežasčių yra Alzheimerio liga (AL) (apie 60% visų demencijų).

Alzheimerio liga (AL) – pirminė degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia didėjančia smegenų atrofija ir kurią lydi smegenų funkcijų sutrikimas, vedantis į visišką silpnaprotystę. Pasaulyje yra daugiau nei 30 mln. sergančių šia liga.

Lietuvoje ligotumo demencija ir Alzheimerio liga rodiklis yra 10,8 atv./1000 gyv., o Palangos miesto savivaldybėje – 11,7 atv./1000 gyv.

Nors nėra žinoma tikslių AL atsiradimo priežasčių, nustatyti šie rizikos faktoriai, turintys įtakos ligos atsiradimui: vyresnis amžius, moteriška lytis, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, buvusios galvos smegenų traumos, rūkymas, alkoholio vartojimas, socioekonominė padėtis, išsilavinimas, Dauno sindromas šeimoje, genetika.

AL simptomai: prastėja atmintis, sunku rasti tinkamus žodžius, nesugebama rasti kasdienių daiktų, nuotaikų kaita. Alzheimerio ligai progresuojant, žmogus gali pamiršti vardus, tampa sunku suprasti, ką jis nori pasakyti, susipainioja tvarkant pinigus, vairuojant automobilį, atsiranda asmenybės pokyčiai, nuotaikos svyravimai, gali apsiverkti be aiškios priežasties, arba būna įsitikinęs, kad kažkas bando jam pakenkti; žmogus gali keltis vidury nakties, išeiti iš namų ir pasiklysti, visiškai netinkamai elgtis viešai.

Rekomendacijos, padedančios užkirsti kelią AL atsiradimui:

Rekomenduojamas aktyvus kognityvinis (pažintinis) funkcionavimas, fizinis aktyvumas, socialinė veikla. Protinė veikla – labai aktualus dalykas, nes nelavinamos smegenys nyksta. Žmonėms, kurių gyvenimas nėra monotoniškas, kurie kelia sau naujas užduotis, turi įvairių užsiėmimų, pomėgių, kurių veikla įvairiapusė, tikimybė išvengti kraujagyslinės demencijos yra didesnė, nes jų smegenys nuolat treniruojamos.
Dar vienas svarbus veiksnys – miegas. Nekokybiškas miegas smarkiai sumažina smegenų atsigavimo galimybes, jose vykstančių cheminių procesų atkūrimą.
Rekomenduojama į mitybą įtraukti produktus, kurie naudingi protinei veiklai: žuvį, jūros gėrybes, mėsą, riešutus (ypač graikinius), bananus, datules, uogas, kruopas (ypač ruduosius ryžius), pieno produktus, prieskonius – cinamoną, imbierą, ciberžolę.
Būtina gera hipertenzijos ir cukrinio diabeto kontrolė, padidinto cholesterolio kiekio mažinimas, širdies ritmo kontrolė.
Žalingų įpročių atsisakymas.

Jei jie mus ir pamiršta, svarbiausia, ką turime padaryti – neleisti jiems jaustis pamirštiems…