Minima Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė

Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitės (lapkričio 18 – 24d.) tikslas – didinti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą, informuoti apie teisingo antimikrobinių preparatų vartojimo svarbą, skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą sveikatos priežiūros įstaigose ir visuomenėje, siekiant išvengti tolesnio antimikrobinio atsparumo atsiradimo ir plitimo.

Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) duomenimis, Lietuva jau daug metų pirmauja tarp Europos šalių pagal antimikrobinių vaistų suvartojimą ligoninėse. Antimikrobinio atsparumo situacija Lietuvoje nėra palanki. Naujausi paskaičiavimai, pagrįsti EARS-Net duomenimis, atskleidė, kad kiekvienais metais ES / EEE šalyse antibiotikams atsparios bakterijos sukelia daugiau nei 670 000 infekcijų, kurios lemia apie 33 000 žmonių mirčių. Kasmet ES / EEE šalių sveikatos priežiūros sistemos išlaidos, susijusios su šia problema, sudaro apie 1,1 mlrd. eurų.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

• Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje.
• Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams – yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos.
• Netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos – pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas.
• Pažymima, kad kai kuriose šalyse didėja tuberkuliozės, gonorėjos, maliarijos ir kitų ligų sukėlėjų atsparumas antimikrobiniams vaistais, o tai reiškia, kad šios ligos gali tapti nebeišgydomos.

Ką turi daryti kiekvienas gyventojas?

• Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
• Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
• Nevartoti antibiotikų likučių.
• Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
• Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.