Kaip išvengti lytiškai plintančių infekcijų?
Specialistai primena, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų LPI. Rizikinga elgsena – atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių – visa tai rizikos veiksniai, skatinantys LPI plitimą.
Kas yra lytiškai plintančios infekcjos? Tai infekcijos, kuriomis dažniausiai užsikrečiama visų rūšių (vagininių, oralinių, analinių) lytinių santykių metu. LPI užsikrėsti rizikuoja kiekvienas (vyrai ir moterys, įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinių grupių ir regionų). LPI plitimo dėsningumai atspindi žmonių lytinę elgseną – kuo dažniau keičiami partneriai, santykiaujama be apsaugos priemonių, tuo labiau rizikuojama užsikrėsti patiems ir užkrėsti kitus. Tačiau net ir vienas lytinis partneris gali būti infekcijos šaltinis. Pvz., Lietuvoje maždaug keturios iš dešimties moterų, kurioms diagnozuota lytiškai plintanti infekcija, nurodo, kad užsikrėsti galėjo nuo vieno partnerio – sutuoktinio/sugyventinio ar nuolatinio partnerio.
LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt. Lytinių santykių metu plinta daugiau kaip 20 ligų. Skiriamos bakterijų sukeliamos LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) bei virusinės infekcijos (ŽIV, hepatitas B, lytinių organų pūslelinė, žmogaus papilomos viruso infekcija ir kt.). Šios ligos dažnai neturėdamos simptomų lieka nepastebėtos ir laiku nediagnozuotos ilgainiui sukelia komplikacijas, pvz., chlamidiozė ir gonorėja – nevaisingumą, sifilis – širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos pažeidimus, žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV) – gimdos kaklelio, burnos ir kitų lokalizacijų vėžį, hepatito B virusas – kepenų cirozę arba vėžį. Sifiliu serganti nėščioji gali pagimdyti sifilio infekcija užsikrėtusį naujagimį. LPI užsikrėtę asmenys turi didesnę užsikrėtimo ŽIV riziką.
Pagrindiniai LPI simptomai:išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų, išskyrų spalva įvairi– nuo geltonai žalsvos iki permatomos, skausmingas, dažnesnis šlapinimasis, baltos apnašos varpoje, makštyje ar burnoje, išbėrimai lyties organų srityje, padidėję kirkšnių limfmazgiai, skausmas kapšelyje, pilvo apačioje, kraujo pasirodymas lytinių santykių metu ar po jų, mėnesinių ciklo viduryje, išeinamosios angos skausmas, perštėjimas, anogenitalinės karpos, sąnarių skausmai.
Apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių susirgimų galima turint abipusiai monogaminius lytinius santykius su LPI neužsikrėtusiu žmogumi, vengiant lytinių partnerių kaitos, o atsitiktinių lytinių santykiu metu naudojantis prezervatyvu. Svarbu atsiminti, kad prezervatyvai sumažina riziką užsikrėsti LPI, jeigu yra tinkamai ir nuolatos naudojami.
Jei vis dėlto įvyko nesaugus lytinis kontaktas, nereikia laukti kol atsiras LPI požymių – dauguma šių infekcijų yra besimptomės, todėl turėjusiems rizikingų kontaktų rekomenduojama dėl LPI pasitikrinti profilaktiškai. LPI klausimais konsultuoja gydytojas specialistas dermatovenerologas. Šio specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas. Dėl LPI pasitikrinti galima ir anonimiškai.
Informacija parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medžiaga.
