Balandžio 2-ąją minima Pasaulinė autizmo supratimo diena

2021-04-02

Pozityvūs pokyčiai pasaulio žmonių bendrijoje lėmė, kad 2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2 -ąją Pasauline autizmo supratimo diena. Šia diena siekiama atkreipti ne tik visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į iššūkius su kuriais kasdien susiduria šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimo turinčius vaikus, bet ir skatinti žmonių sąmoningumą, toleranciją. Svarbu suprasti, jog autistiški vaikai yra lygiai tokie pat mūsų Valstybės piliečiai, broliai ir seserys. Jiems turi būti skiriamas toks pat dėmesys, meilė, rūpestis. Jiems reikalinga kur kas didesnė pagalba, parama ir palaikymas.

Ligos istorijoje gydytojui įrašius diagnozę – Autizmo spektro sutrikimas, tėvai pirmiausia ieško, kas tai yra, o radę tikisi paneigti „nuosprendį“. Kyla begalė klausimų. Kas yra autizmas? Gal tai – aplinkos užterštumo ar skiepų rezultatas? Ar tai pagydoma? Ar tai paveldima? Kokia vaiko ateitis? Ima lyginti: mano pažįstamos vaikas irgi turi autizmą, bet jis visai kitoks nei mūsų vaikas… Vienas iš autizmo specialistų S. M. Edelson yra pasakęs: „Šiuolaikinė medicina nustato ligos pavadinimą, o tada imasi gydyti jos simptomus“. Visos ligos ir jų simptomai yra aprašyti, nustatytas kiekvienos ligos gydymas. Tačiau autizmo atveju tai visiškai netinka.

Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi. Autizmo sutrikimo simptomai labai įvairūs. Autizmas nėra liga. Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia vaiko nepakankamą socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio vystymąsi ar jo sulėtėjimą. Autizmas – tai sutrikimų grupė (spektras).

*Svarbu žinoti, jog nėra dviejų Autizmo sutrikimą turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi

Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai – visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbos trūkumu, ir nesugebėjimo visavertiškai bendrauti, daugelis vaikų pasižymi neįprastais įgūdžiais – ypač regimąją atmintimi. Jie puikiai sprendžia dėliones ir panašias vaizdines užduotis. Šiandien žinome, kad daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai – nors nori bendrauti, to nemoka. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų. Besikaupianti vaiko įtampa dažnai perauga į agresiją kitiems ir sau.

Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide.

FAKTAI

Autizmas ne liga, juo nesergama.
Autizmas neužkrečiamas.
Kol kas nėra vaistų autizmo gydymui.
Šis sutrikimas gali stipriai turėti įtakos gyvenimo kokybei.
Tokia būklė tęsiasi visą gyvenimą.
Šiam sutrikimui nėra būdingi tipiški išoriniai fiziniai bruožai.

GALIMI SUNKUMAI – komunikacijos, kalbos suvokimo sunkumai, sunkumai socialinėse situacijose, sensorinės problemos, stereotipiniai judesiai, struktūros, rutinos poreikis, kitaip išreiškia empatiją.

STIPRIOSIOS PUSĖS – gera vizualinė atmintis, nestandartinis mąstymas, tam tikrų dėsningumų suvokimas, susikoncentravimas į jiems įdomias veiklas, pastabumas smulkiausioms detalėms, įsigilinimas į savo interesų sritis, besąlygiškas lojalumas, teisingumą (kalba teisybę, nemeluoja, neišsisukinėja, nenaudoja „socialinių kaukių“), polinkis į vienodumą daro juos tvarkingus ir organizuotus.

Autizmas suaugusiojo amžiuje. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Žymių autizmo tyrinėtojų Ehlers ir Gillberg (1993) duomenimis Aspergerio sindromas sutinkamas 36 iš 10000 vaikų, taigi kiekvienam yra tikimybė su tokiais žmonėmis susidurti įprastame gyvenime.

Kaip kasdieniniame gyvenime atrodo žmogus, „turintis“ Aspergerio sindromą?

Monotoniškos balso intonacijos, stokoja moduliacijų, šnekamoji kalba yra nenatūrali, pedantiška, jie kartoja tam tikrus žodžius ar frazes po kelis kartus. Kartais atrodo, kad toks žmogus atmintinai yra išmokęs savo kalbą.
Patiria sunkumus užmezgant ir palaikant akių kontaktą, suprantant veidų išraiškas bei kito asmens kūno kalbą.
Jų kalba konkreti, jie patiria sunkumus, susidūrę su parodijomis ar alegorijomis.
Emocijos blankios, meilę ir prisirišimą jie išreiškia ne taip, kaip tikisi kiti.
Labiau orientuoti į detales, todėl patiria sunkumus įvertinant pilną vaizdą ar situaciją. Labiau vertina konkrečias, negu abstrakčias koncepcijas, pažodžiui supranta instrukcijas, ir nesugeba „skaityti tarp eilučių“.
Kai kurios savybės, tokios kaip visiškas pasinėrimas į juos dominančius klausimus, kitoks požiūris į situaciją, išankstinių nuostatų nebuvimas leidžia jiems nemažai pasiekti tam tikrose srityse, pvz. mokslo pasaulyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva, 2019 m. balandžio 1 d. vyko konferencija, skirta Pasaulinei autizmo supratimo dienai paminėti, kuri kasmet visame pasaulyje minima balandžio 2 d.

Taip siekiama atkreipti ne tik visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į iššūkius, su kuriais kasdien susiduria šeimos, auginančios vaikus su autizmo spektro sutrikimais (ASS), bet ir skatinti žmonių sąmoningumą, toleranciją kitokiems vaikams ir juos auginantiems tėvams. Konferencijos “Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai” vaizdo įrašas ČIA.

Taip pat, 2019 m. balandžio 2 d. – Pasaulinės autizmo supratimo dienos proga, Lietuvos autizmo asociacija “Lietaus vaikai” sukurtas video filmas apie šeimų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, kasdienius iššūkius ir juos lydinčius jausmus. Daugiau informacijos: www.lietausvaikai.lt

*„NETEISINGA PLANETA“ – „Wrong Planet“ yra internetinė bendruomenė, skirta autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams (ir jų tėvams / specialistams), Aspergerio sindromą, ADHD, PDD ir kitus neurologinius skirtumus turintiems asmenims. Teikiamas diskusijų forumas, kuriame nariai bendrauja tarpusavyje, straipsniai, tinklaraščiai.

JŪS NESATE VIENI !

TURIME ŽINOTI, KAD…

Jie myli, kenčia, nori būti laimingi. Tačiau jiems yra žymiai sunkiau išreikšti savo jausmus.

Tokie žmonės atrodo tarsi nenorintys bendrauti, tačiau iš tiesų sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti, o dėl to, kad jie nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.

Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano.

Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Tačiau jiems sunku suprasti kitų žmonių emocijas, mintis – gali nepastebėti, kad pašnekovui jo interesų sritis neįdomi.

Patyrę kad ir mažiausią nesėkmę jie labai susijaudina ir dažnai pasielgia nederamai, tuo sukeldami aplinkinių pasipiktinimą.

Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai – genijai. Tačiau dažniausiai nėra nei taip nei taip – daugumos jų intelektas normalus, tiesiog kitaip funkcionuoja nervų sistema.

Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Dėl to dažnai renkasi vienatvę.

Visuomenė tampa humaniškesnė. Mes mokomės ir mokome tolerancijos priimti kitoniškumą. Nederėtų asmenų stigmatizuoti pagal jų diagnozę. Būkime tolerantiški kitoniškumui – visada turėtume stengtis pirmiausia matyti vaiką, paauglį ar suaugusį su jų poreikiais, jausmais, individualiu sudėtingu vidiniu pasauliu, o tik po to įžvelgti autizmo spektro sutrikimą ar jo autistiškus bruožus.