Plastiko ir mikroplastiko tarša
Plastiko tarša ir poveikis stipriai jaučiamas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvūnijos pasauliui. Kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždūsta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, bei milžiniško kito plastiko kiekiai atsiduria vandenyne. Dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų apsinuodija ir apnuodija kitus vandens gyvius valgant plastiko liekanas, kurios vandenyje tampa vis mažesniais gabalėliais ir supainiojami su maistingais organizmais.
Plastikas ir mikroplastikas – kas tai?
Mikroplastikas – labai smulkios, paprastai mažesnės nei 5 milimetrai dydžio plastiko dalelės. Mikroplastikas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis – tai labai mažos dalelės, atliekančios tam tikrą funkciją. Jeigu naudojate šveičiamąją dušo želę, tai jame esančios abrazyvinės dalelės taip pat yra mikroplastikas. Dar jų galima rasti įvairiuose valikliuose ir net dantų pastoje. O antrinis mikroplastikas – nuo didžiojo plastiko atskilusios mažos dalelės. Plaudami indus turbūt naudojate kempinėles, nuo jų atskilęs abrazyvas taip pat yra mikroplastikas.
Koks yra mikroplastiko poveikis?
Kol kas, dar nėra žinoma, kaip tai pavojinga, prireiks laiko tam išsiaiškinti. Vis dėlto, kai ką mokslininkai žino jau šiandien – net apie 83 proc. viso vandens turi mikroplastiko. Jis, beje, gali kauptis ir žmonių, ir gyvūnų organizmuose.
Kodėl į vandens telkinius patekęs mikroplastikas yra toks pavojingas?
Jis nesuyra labai ilgą laiką, o veikiamas aplinkos sąlygų skyla į vis mažesnes daleles, taip sudarydamas sąlygas jas praryti jūrų organizmams. Plastikiniai skardinių žiedai gali būti mirtinai pavojingi gyvūnams.
Jūros tyrimų instituto mokslininkai tyrimus vykdo Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkose. Mikroplastiko tyrimai vykdomi visai neseniai – nuo 2018 metų, tačiau jau šiandien galima pasakyti, kad Kuršių marių vanduo yra labiau užterštas mikroplastiku nei Baltijos jūra.
Pasak mokslininko A. Balčiūno, esminis sprendimas turėtų būti aiškus kiekvienam – laikas prisiimti atsakomybę ir kritiškai įvertinti savo elgesį bei pasekmes gamtinei aplinkai. „Šiek tiek sąmoningumo savo veiksmuose ir suvokime, kad išmesta šiukšlė niekur nedings. Kas nors ją turės pakelti, o blogesniu atveju su ja teks gyventi šimtus metų. Taip pat atsakingai pagalvoti apie savo vartojimo apimtį – gal taip reikalingas vienas ar kitas daiktas, kuris dažniausiai yra pagamintas iš plastiko, gali būti pakeistas aplinkai draugiškesniu?“.
Rimta problema – plastikiniai maišeliai
Kiekvienas europietis kasmet sunaudoja vidutiniškai 190 maišelių. 8 miliardai iš 100 miliardų maišelių atsiduria ežeruose ir upėse ar kaimo vietovėse. Plastikinis maišelis pagamintas per 5 sekundes, naudojamas 5 minutes, bet visiškai suyra per 500 metų. Šiaurės jūroje 94 proc. paukščių turi skrandyje plastiko. Jūros gyvūnai praryja atliekas, pagalvoję, kad tai maistas. Šie gyvūnai tampa atliekų aukomis. Kovodami su šia nelaime Europos Parlamentas priėmė programas, smarkiai mažinančias plastikinių maišelių naudojimą. Pavyzdžiui, danai ir suomiai sunaudoja po 4 maišelius per metus, tuo metu lenkai, portugalai ir slovakai 100 kartų daugiau.
Paskutiniu metu pasaulio šalys labai sumažino šių maišelių naudojimą, panaudoję galingą priemonę – privalomą mokestį, nebeleidžiantį dalinti plastikinių maišelių veltui.
Europos įstatymų leidėjai siekia apriboti plastikinių maišelių storį iki 50 mikronų. Šie vienkartiniai maišeliai yra daugiausiai naudojami Europos Sąjungoje. Išimtis yra labai lengvi maišeliai, iki 15 mikrono storio, naudojami vaisiams ir daržovėms.
Biologiškai skaidūs maišeliai, nemažiau žalingi, jie suyra į labai mažas daleles, bet visiško jo suirimo laikas nesutrumpėja.
Plastiko atliekų perdirbimas
Kasmet europiečiai išmeta apie 26 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti – dalis šių atliekų eksportuojama perdirbti į trečiąsias šalis. Likę 70 proc. plastiko atliekų atsiduria sąvartynuose, sudeginama arba iš viso nesurenkama ir patenka į aplinką, įskaitant paplūdimius, miškus, upes ir jūras. Vienas iš plastikų strategijos tikslų, kad visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. taptų perdirbamos.
Mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu mūsų įpročiai nepasikeis ir plastiko vartojimas nesumažės, 2050 m. vandenynuose plaukios daugiau plastikinių atliekų nei žuvų. Dėl to Europos Sąjunga (ES) priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo. Joje numatyta, kokių vienkartinių plastikinių gaminių turėtų atsisakyti ES šalys iki 2021 m. Be to, siekiama, kad iki 2030 m. visi plastikiniai buteliai būtų gaminami naudojant ne mažiau kaip 30 proc. antrinės žaliavos, būtų užtikrintas jų surinkimas ir tolimesnis perdirbimas.
Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Indrė Steponavičienė
Tel.: 8 624 57 998
El. paštas: aktyvumas@palangosvsb.lt
Informacija parengta remiantis Europos Parlamento medžiaga.
