Minima Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė
Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitės (lapkričio 18–24 d.) pagrindinė tema „Susivienykime, kad išsaugotume antimikrobinius vaistus“.
Šios iniciatyvos tikslas – didinti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą, informuoti apie teisingo antimikrobinių preparatų vartojimo svarbą, skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą sveikatos priežiūros įstaigose ir visuomenėje, siekiant išvengti tolesnio antimikrobinio atsparumo atsiradimo ir plitimo.
- Šiemet supratimo apie antibiotikus iniciatyvos minimos COVID-19 pandemijos metu, todėl svarbu sutelkti dėmesį į tai, kad esama padėtis dar labiau nepablogintų antimikrobinio atsparumo situacijos.
- Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) duomenimis, Lietuva jau daug metų pirmauja tarp Europos šalių pagal antimikrobinių vaistų suvartojimą ligoninėse. Antimikrobinio atsparumo situacija Lietuvoje nėra palanki.
- Naujausi paskaičiavimai, pagrįsti EARS-Net duomenimis, atskleidė, kad kiekvienais metais ES / EEE šalyse antibiotikams atsparios bakterijos sukelia daugiau nei 670 000 infekcijų, kurios lemia apie 33 000 žmonių mirčių. Kasmet ES / EEE šalių sveikatos priežiūros sistemos išlaidos, susijusios su šia problema, sudaro apie 1,1 mlrd. eurų.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.
- Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje.
- Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams – yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos.
- Netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos – pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas.
- Pažymima, kad kai kuriose šalyse didėja tuberkuliozės, gonorėjos, maliarijos ir kitų ligų sukėlėjų atsparumas antimikrobiniams vaistais, o tai reiškia, kad šios ligos gali tapti nebeišgydomos.
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia PSO. Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą. COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.
Ką turi daryti kiekvienas gyventojas?
- Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
- Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
- Nevartoti antibiotikų likučių.
- Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
- Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.
Ką turi daryti farmacijos ir sveikatos priežiūros darbuotojai?
- Užkirsti kelią infekcijoms užtikrinant rankų, instrumentų ir aplinkos higieną.
- Raginti pacientus skiepytis laiku.
- Jei manote, kad pacientui gali prireikti antibiotikų, atlikti tyrimus.
- Antibiotikus išrašyti ir skirti tik tuomet, kai jų reikia.
- Paaiškinti pacientui, kaip teisingai vartoti antibiotikus, papasakoti apie atsparumą, pavojus, piktnaudžiavimą.
- Paaiškinti pacientui apie infekcijų prevenciją: skiepus, rankų higieną, nosies ir burnos dengimąsi čiaudint.
Ką turi daryti politikos formuotojai?
- Garantuoti nacionalinio atsparumo antibiotikams stabdymo veiksmų planą.
- Pagerinti antibiotikams atsparių infekcijų stebėseną.
- Stiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių politiką ir įgyvendinimą.
- Reguliuoti ir skatinti tinkamą vaistų naudojimą.
- Ruošti informaciją apie atsparumo antibiotikams poveikį.
Primename, kad daugiau informacijos apie antimikrobinį atsparumą visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams skirtos informacinės ir metodinės medžiagos galite rasti Higienos instituto svetainėje, Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro svetainėje.
Informaciją parengė:
Daiva Bartašienė
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Tel. 8 687 42 358
El. p. stebesena@palangosvsb.lt
Informacija parengta remiantis Higienos insituto, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis.
