Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena

2020-02-04

Lietuvoje vėžiu kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių ir apie 8 tūkstančius žmonių nuo jo miršta.

Pasaulyje 2018 metais dėl įvairių piktybinių navikų mirė 9,6 milijono žmonių. Palyginimui, tiek gyventojų išviso gyvena Švedijoje.

Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems kaip 65 metų žmonėms, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau sergančiųjų sudaro jauni, darbingo amžiaus žmonės.

Vėžys yra klastinga liga. Pirminėse ligos stadijose, kai navikas yra mažas ir neišplitęs, žmogus nejaučia jokių simptomų. Vėlesnėse ligos stadijose, kai navikas auga, pradeda spausti aplinkinius nervus, kraujagysles ir organus arba metastazuoja į kitas kūno vietas, pasireiškia atitinkami simptomai ir tik tada kreipiamasi į gydytojus.

Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai liga nustatoma ankstyvojoje stadijoje iki pasireiškiant simptomams. Tačiau kaip įmanoma diagnozuoti ligą, kai pacientas nejaučia jokių simptomų? Tam yra skirtos daugelyje Europos Sąjungos valstybių vykdomos vėžio prevencinės programos. Vėžio prevencinės programos – tai didelių gyventojų grupių profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Tiriamųjų grupę sudaro tam tikro amžiaus žmonės, kurie nejaučia jokių ligos simptomų ir laiko save sveikais. Svarbiausias šių programų tikslas – apsaugoti gyventojus nuo mirties dėl vėžio, o patikros dėl gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio tyrimai leidžia sustabdyti ligos vystymąsi.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdomos keturios vėžio prevencijos programos:

Prevencinė programa	Programa skirta	Programos priemonės
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (nuoroda į programą)	Moterims 25-59 m. (imtinai)	Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (nuoroda į programą)	Moterims 50-69 m. (imtinai)	Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (nuoroda į programą)	Vyrams ir moterims 50-74 m. (imtinai)	Kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (nuoroda į programą)	Vyrams 50-69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu	Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei antigeno kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

Pasirūpinkite savo sveikata, dalyvaukite vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėse programose!

Vėžio diagnozė neatsiejama ir nuo psichologinių išgyvenimų. Psichologine prasme, ši diagnozė yra vertinama kaip trauminė patirtis, kuri sukelia įvairius sudėtingus ir skaudžius jausmus: šoką, paniką, pasimetimą, pyktį, liūdesį, beviltiškumą.

Svarbiausia – nelikti vienam su savo skaudžiais išgyvenimais, naudotis artimųjų ir draugų parama, leisti sau išgyventi sunkius jausmus, kadangi jie NORMALŪS nenormalioje gyvenimo situacijoje – ligoje. Kreiptis psichologinės pagalbos: individualios; lankyti savitarpio paramos grupes, kur tos pačios „bėdos“ paliesti žmonės bendrauja, dalijasi palaikymu, parama; išmokti relaksacijos pratimų, kurie padeda valdyti nemigą, nerimą, skausmus; sukiausiu atveju – prašyti raminamųjų vaistų.