Fizinio aktyvumo sąveika su žmogaus psichologine sveikata
Daugelis iš mūsų žino, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra labai naudingas sveikatai. Sportuodami ir mankštindamiesi mes sumažiname riziką susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu. Taip pat sportas gali užkirsti kelią vėžiniams susirgimams, insultui bei osteoporozei. Vis daugiau mokslininkų patvirtina, kad fizinis aktyvumas padeda ne tik fizinei, bet ir psichologinei žmogaus sveikatai. Yra žinoma, kad fizinis krūvis sąveikauja su depresija, nerimu, stresu, nuotaika bei pasitikėjimu savimi.
FIZINIS AKTYVUMAS IR DEPRESIJA
Labai gaila, bet asmenys, sergantys depresija, nėra linkę užsiiminėti sportu ir gyvena daug pasyvesnį gyvenimą nei sveiki žmonės, nors yra įrodyta, kad fizinė veikla teigiamai veikia depresija sergančiųjų psichologinį gerbūvį. Sportas gali būti vadinamas natūraliais antidepresantais, nes, kaip ir vaistai, skirti gydyti depresiją, paskatina serotonino ir dopamino – hormonų, atsakingų už nuotaikų reguliavimą bei malonumo jausmą, išsiskyrimą. Tiek aerobiniai (kardio), pvz. bėgimas, plaukimas, šokiai ar greitas ėjimas, tiek jėgos pratimai, pvz. pritūpimai, atsispaudimai, pratimai su svarmenimis arba savo kūno svoriu, pasižymi antidepresiniu poveikiu.
Klinikine depresija sergantys asmenys teigia, kad fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių ir efektyviausių priemonių kovojant su depresija. Teigiamas poveikis jaučiamas netgi po vienos treniruotės. Tiesa, tam, kad aplinkiniai žmonės pastebėtų klinikine depresija sergančio žmogaus psichologinės būklės pagerėjimą, reikalingos bent keturios savaitės fizinio aktyvumo. Fizinis aktyvumas padeda kovoti su depresija bet kokio amžiaus vyrams ir moterims.
FIZINIS AKTYVUMAS IR NERIMAS
Nerimas – tai išgyvenimas, sukeltas baimės dėl tykančių pavojų ar galimų patirti nelaimių. Pajutę pavojų, žmonės pradeda prakaituoti, pagreitėja jų širdies ritmas, jie jaučiasi apsvaigę. Stiprų nerimą išgyvenantys žmonės į šiuos fiziologinius pakitimus reaguoja su baime. Asmenys, linkę dažnai patirti nerimą, turi didesnę tikimybę patirti panikos priepuolį, kuris pasireiškia dusuliu, pykinimu, karščio bangomis, skausmu krūtinėje, drebuliu, galvos svaigimu.
Nerimą, kaip ir depresiją, sportas veikia labai teigiamai. Vos penkios minutės kardio pratimų padeda sumažinti nerimą, tačiau geriausią rezultatą pasiekia žmonės, sportuojantys 10-15 savaičių.
FIZINIS AKTYVUMAS IR STRESAS
Fizinis aktyvumas padeda kovoti su stresu ir jo atsikratyti. Efektyviausiai streso atsikratyti padeda kardio pratimai. Pastebima, kad sportiški, fiziškai ištvermingi žmonės daug geriau geba valdyti stresą. Fizinis aktyvumas padeda ne tik valdyti, bet ir išvengti streso. Mokslininkai nustatė, kad sportas sumažina kortizolio, streso hormono, išsiskyrimą.
FIZINIS AKTYVUMAS IR NUOTAIKA
Kardio ir jėgos pratimai atneša teigiamą naudą skirtingų nuotaikų reguliavimui. Fizinis aktyvumas padeda atsikratyti įtampos, nuovargio, pykčio, pakelia energijos lygį. Vos po penkių minučių vidutinio sunkumo treniruotės, žmogus gali pajusti pagerėjusią nuotaiką. Fiziniai pratimai padeda sureguliuoti ir pakelti nuotaiką ne tik sveikiems, bet ir psichinę negalią turintiems žmonėms.
FIZINIS AKTYVUMAS IR PASITIKĖJIMAS SAVIMI
Fizinis aktyvumas teigiamai veikia pasitikėjimą savimi. Viena iš priežasčių, kodėl sportas suteikia pasitikėjimo savimi yra didėjanti jėga, besikeičiančios kūno formos. Žmogus pradeda savimi didžiuotis ir labiau savimi pasitikėti, nes mato stiprėjančią valią ir gerėjančius sportinius pasiekimus.
PATARIMAI, KAIP IŠLIKTI FIZIŠKAI AKTYVIAM KASDIEN
- Važiuodami autobusu, išlipkite viena stotele anksčiau ir iki kelionės tikslo eikite pėsčiomis.
- Palydėkite vaikus į mokyklą.
- Tvarkydamiesi namus, įsijunkite muziką ir judėkite energingiau.
- Vietoj lifto lipkite laiptais.
- Pasinaudokite internete esančiais nemokamų treniruočių įrašais. Išbandykite kuo daugiau įvairių sporto šakų – jogą, pilatesą ar treniruotes su savo kūno svoriu ir atraskite sau tinkamiausią. Šios treniruotės nereikalauja papildomų išlaidų, tik jūsų noro ir nusiteikimo gyventi sveikiau.
Informaciją parengė:
Bernarda Galinauskė
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ugdymo įstaigose
