Valgymo sutrikimai. Kaip atpažinti?
XX amžiuje pirmenybė vis labiau buvo teikiama lieknesnei moters figūrai, kai tuo metu realus vidutinis kūno svoris nuolat augo. Taip išryškėjo neatitikimas tarp kultūrinio idealo ir fizinės realybės. Šiais laikais lieknumo siekimas labiausiai būdingas moterims, kurių savivertė ir sėkmė yra dažnai priskiriamos ir priklauso nuo jų fizinės išvaizdos.
Vis daugiau jaunų žmonių nori lygiuotis į „žvaigždes“ ne talentais, jų atliekamais darbais, o išvaizda. Dažniausiai žinomos merginos bei vaikinai yra liekni, gražių kūno linijų, o tai skatina jaunus žmonės laikytis dietų, netaisyklingai maitintis. Visa tai iššaukia valgymo sutrikimus. Dažniausiai susiduriama su nervine bulimija, nervine anoreksija ir persivalgymu*
Valgymo sutrikimai yra 10 kartų daugiau paplitę mergaičių ir moterų tarpe. Paauglystėje jie paveikia 7 mergaites iš 1000, kai tuo tarpu tik 1 berniuką iš 1000.
NERVINĖ BULIMIJA
Pagrindiniai požymiai:
- persivalgymas – greitas didelio maisto kiekio suvartojimas
- kontrolės jausmo praradimas persivalgant
- paties sukeltas vėmimas, vidurių laisvinamųjų vaistų ar diuretikų vartojimas, griežtos dietos laikymasis arba intensyvus sportavimas, siekiant užkirsti kelią svorio prieaugiui.
Gydytojas gali diagnozuoti bulimiją, jei vaikui ar paaugliui tokie persivalgymo ir maisto šalinimo epizodai kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę bent tris mėnesius. Kadangi šie valgymo/maisto šalinimo epizodai įprastai yra slepiami, liga retai pastebima ankstyvoje stadijoje.
Bulimijos komplikacijos būna rimtos ir kelia grėsmę sveikatai. Nuolatinio vėmimo sąlygojamas skrandžio rūgščių pagausėjimas gali:
- pažeisti dantų emalį
- ilgainiui sukelti stemplės uždegimą
- seilių liaukų pabrinkimą skruostų srityje.
Taip pat bulimija sergantiesiems dažnai sumažėja kalio kiekis kraujyje, o tai gali sukelti pavojingas pasekmes širdies veiklai.
Gydant bulimiją pirminis tikslas yra nutraukti persivalgymo ir maisto šalinimo ratą, grįžti prie normalių valgymo įpročių. Be daugelio kitų dalykų, taikomų gydyti bulimijai, vieni svarbiausiųjų yra (valgymo) elgesio korekcija, individuali, šeimos ar grupinė terapija, konsultavimas mitybos klausimais, esant reikalui – gydymas antidepresantais.
NERVINĖ ANOREKSIJA
Pagrindiniai požymiai:
- ryškus svorio kritimas arba svorio nedidėjimas augimo laikotarpiu
- stipri baimė priaugti svorio arba sustorėti
- „jautimasis storu“, kai akivaizdžiai trūksta svorio („sutrikęs kūno vaizdas“)
- mėnesinių dingimas, pirmųjų mėnesinių vėlavimas.
Vaikai ir paaugliai, sergantys anoreksija, turi iškreiptą kūno įvaizdžio suvokimą. Sergantieji anoreksija sau atrodo stori net tuomet, kai yra pavojingai liesi. Jie apimti karštligiško įsivaizdavimo, kad turi būti liesi, ir atsisako bent kiek priartėti prie minimalaus normalaus svorio.
Anoreksija gali sąlygoti kai kuriuos rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui:
- svarbiausių organų, ypač smegenų veiklą, širdies ir inkstų pakenkimą
- nepastovų širdies ritmą
- žemą kraujo spaudimą, sulėtėjusį pulsą ir žemesnę kūno temperatūrą, sulėtėjusį kvėpavimą
- jautrumą šalčiui
- kaulų retėjimą.
Anoreksija baigiasi mirtimi vienu iš dešimties atvejų. Dažniausiai mirties priežastimi būna sustojusi širdis, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ar savižudybė.
Pirmasis anoreksijos gydymo tikslas yra grąžinti sergančiajam normalų svorį ir valgymo įpročius. Dažnai prireikia gydymo ligoninėje, kuris užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jei dėl nepakankamos mitybos gresia pavojus gyvybei, prireikia intraveninio maitinimo arba maitinimo per zondą. Jaunai, besiformuojančiai asmenybei gydymo metu (ir vėliau) itin svarbus šeimos ir, kiek tai įmanoma, artimiausių draugų ar giminės palaikymas (nors tradiciškai apie šią ligą toliau nei šeimos ribos nekalbama). Ilgalaikiam gydymui svarbus psichologinis aspektas. Tai apima gydymą antidepresantais, elgesio terapiją, psichoterapiją, palaikomąsias grupes.
PERSIVALGYMAS
Pagrindiniai požymiai:
- dažni epizodai, kuomet per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai
- savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio
- gėda ar pasišlykštėjimas savo elgesiu
- valgymas tuomet, kai žmogus nejaučia alkio
- valgymas pasislėpus.
Kenčiantys nuo persivalgymo nuolat nekontroliuojamai suvalgo didelį maisto kiekį per trumpą laiką, net tuomet, kai persivalgymas jiems kelia fizinį diskomfortą. Dažniausiai šiuo sutrikimu sergantieji linkę turėti antsvorio ar nutukti.
Šį valgymo sutrikimą sunkiau pastebėti ir suprasti, kad tai liga. Įprastai dažnai persivalgantieji kovoja su savo jausmais. Pyktis, nerimas, jaudulys ar nuobodulys gali paskatinti persivalgyti. Dažnai šiuo sutrikimu sergantieji (tiek vaikai, tiek suaugusieji) patys nesuvokia, kad tai liga, labai išgyvena dėl savo nesivaldymo ir gali nuolat būti prislėgti ar susirgti depresija.
Vaiko ar paauglio antsvoris, sąlygotas nuolatinio persivalgymo, gali sukelti tokias pasekmes sveikatai kaip:
- širdies ligos net jauname amžiuje
- aukštas kraujo spaudimas
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- antrojo tipo diabetas.
Dažniausiai gydant nuolatinį persivalgymą naudojama elgesio terapija, psichoterapija, vaistai, įskaitant ir antidepresantus.
Valgymo sutrikimų prevencija:
- tėvai turi daugiau bendrauti su vaikais, išklausyti, žinoti pagrindines vaiko problemas, formuoti tinkamas vertybes
- vaikai turi turėti artimą žmogų, kuriam nebijotų išsipasakoti, ką jaučia
- mėgstama veikla
- aktyvus laisvalaikis.
Jeigu įtariate, kad jūsų vaikas gali sirgti valgymo sutrikimais, kreipkitės profesionalios pagalbos – į šeimos gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą.
Informaciją parengė:
Monika Šimkutė
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė
Tel. 8 687 42358
El. p. jaunimas@palangosvsb.lt
